Draugų vestuvėse – žvilgsnius kaustanti Jolanta Leonavičiūtė: ne visada save pamatau iš šono

Įamžintose akimirkose su jaunaisiais galima pastebėti, kad oficialiai šventės daliai J. Leonavičiūtė puošėsi ilga, kelius dengiančia, blizgančio audinio suknele.

Savo įvaizdį ji užbaigė sidabrinės spalvos aukštakulniais ir masyviomis apyrankėmis. Ši suknelė išryškino jos dailią figūrą ir ją dar labiau pabrėžė.

„Tos kojos. Ne visada save pamatau iš šono. Įtūpstai... 

Daaauuug įtūpstų“, – vieną iš savo kadrų šventėje komentavo žinoma moteris.

Vakaro metu sporto trenerė pakeitė savo įvaizdį susisegusi plaukus, o suknelę pasitrumpinusi.

Tiesa, nors gerbėjų akys krypsta į išpuoselėtą J. Leonavičiūtės kūną, žinoma moteris savo pranešimų aprašymuose dėmesį atkreipia į dar svarbesnius dalykus – vidinį grožį. 

Kaip anksčiau „Delfi“ teigė pati Jolanta, būtent vidus yra visa ko pagrindas.

„Kaip mes jaučiamės viduje – tą mes skleidžiame į išorę. 

Labai dažnai žmogus gali būti išoriškai labai gražus, bet iš jo vidaus gali sklisti neigiami dalykai, dėl kurių visas grožis ir išnyksta. 

Vidus yra be galo svarbus – pasaulio suvokimas, požiūris į pasaulį, į kitus žmones, aplamai į aplinką, kas vyksta mūsų gyvenime. 

Mes turime tiek, kiek mes leidžiame sau turėti ir tą labai svarbu suvokti, nes didžiajai daugumai žmonių yra patogu kišti save į aukos vaidmenį, skųstis, ieškoti blogio kituose žmonėse, vietoje to, kad stengtis kažką daryti dėl savęs“, – mintimis dalijosi ji.

J. Leonavičiūtės manymu, kai į pasaulį imame žiūrėti kiek kitokiu kampu – pats pasaulis atrodo daug gražesnis.

„Kai mes žiūrime į save teigiamai, kai save auginame – tada tarsi matome kiekvieną gyvenimo sekundę. Kaip vaikystėje. 

Vaikystėje dienos atrodydavo be galo ilgos, o dabar žmogus bėga, lekia, skuba, dirba ir nieko nemato. Visa vasara praeina lyg viena savaitė. 

Vaikystėje ta vasara atrodė kaip nesibaigiantis nuotykis“, – pastebėjo žinoma moteris.

Ji pridūrė, kad savo gyvenime mes kiekvienas esame lyg aktorius, o kartais, anot jos, yra naudinga iš savo vaidmens tiesiog ištrūkti.

„Kai mes atsitraukiame nuo savo aktoriaus vaidmens į stebėtojo poziciją – tada mes galime daug daugiau visko pamatyti. 

Pamatyti save iš išorės, matyti aplinką, nesivadovauti sukauptomis patirtimis, nuoskaudomis“, – sakė J. Leonavičiūtė.

Paklausus, kaip ilgai moteris į gyvenimą žvelgia būtent tokiu mąstymo kampu, Jolanta teigė, kad įvardinti vieną lūžio tašką būtų tikrai sunku.

„Tai įvyko bėgant metams. 

Nebūna taip, kad vieną rytą pabundi toks, o kitą – jau kitoks. 

Yra daug dalykų: skaudžios gyvenimo patirtys, džiaugsmingos gyvenimo patirtys – viskas kartu priveda prie savianalizės, prie savęs stebėjimo ir tokio pajautimo, kodėl reaguojame vienaip ar kitaip į tam tikrus dalykus. 

Manau, kad mano gyvenime paskutinius penkis metus tas dalykas auga, didėja ir labai džiaugiuosi, kad esu dabar tokia, kokia esu. 

Labai svarbu tiesiog atrasti vidinę ramybę ir leisti sau būti savimi, o kitam būti kitu. 

Čia yra turbūt pagrindinė gyvenimo taisyklė“, – teigė J. Leonavičiūtė.

Jolanta Leonavičiūtė