Kai pagalvoji, būtų idealus Kalėdų Senelis. Ir reikėjo gi lįsti į tą politiką...
Tai, ką pasakė Landsbergis neseniai vykusiame susitikime su Mykolo Romerio universiteto bendruomene, užkietėjusius konservatorius turėtų šokiruoti.
„Aš esu muzikantas, kurį likimas blaškė į įvairius darbelius, taip pat ir valstybės darbą.
Kartais užsiiminėju literatūra, kartais paplepėjimais, pasidalinimais pagal savo įsitikinimus", - sakė patriarchas, pridūręs, kad nuolat kalba nerimtai.
Ištikimieji konservatoriai, pasirodo, niekada jo nesuprato, nes vertino ypač rimtai, kone sudievino, iš kailio nėrėsi, kad suteiktų valstybės vadovo statusą.
O Landsbergis visą tą laiką tik plepėjo.
Gal patyliukais net juokėsi, kai bendražygiai jį bandė paversti gyvu stabu.
Kita vertus, į politiką nespjovė, nesibodėjo užimti aukštus postus.
O juk galėjo užsiimti veikla, labiau derančia muzikantui, mėgstančiam nerimtai paplepėti. Toks įgūdžių derinys labai praverstų Kalėdų Seneliui.
Pagrotų (pageidautina, ne Čiurlionį), paplepėtų, kelias poringes papasakotų - vaikai būtų sužavėti.
Arūno Bernacko koliažas.
Rašyti komentarą