Futbolui neabejingas Radzevičius – apie šios aistros kainą: „Viešai neskelbsiu, nes dar Laisvė gali sužinoti“

Kad futbolas – didžiulė šventė, jau spėjo įrodyti ir Lietuvos sirgaliai. Per TV3 ketvirtadienio vakarą transliuotos atidarymo rungtynės tarp Meksikos ir Pietų Afrikos Respublikos tapo žiūrimiausiomis atidarymo rungtynėmis FIFA pasaulio futbolo čempionatų istorijoje!

„Tai – šventė, kuri lieka visiems laikams tiek dalyviams, tiek sirgaliams. Juk dėl to ir yra futbolas. Tai – nesuvaidintos dramos, tragedijos ir sėkmės istorijos“, – sako V. Radzevičius.

Lemtingas čempionatas

Didžiausią įspūdį iki šiol V. Radzevičiui paliko 1982 metų pasaulio čempionatas Ispanijoje. Šiandien žinomas vyras teigia, kad galbūt taip nutiko todėl, kad jis buvo pirmasis, kurį jis jau prisimena sąmoningai – ne tik rezultatų eilutėmis ar nuotraukomis laikraštyje.

„Tai buvo čempionatas, kuriame buvo visko. Brazilija su Zico, Sócratesu ir Falcão žaidė tokį futbolą, kad iki šiol daugelis ją vadina gražiausia komanda, niekada netapusia pasaulio čempione. Italai atrodė beveik nurašyti, o paskui Paolo Rossi, prieš tai patyręs diskvalifikaciją dėl lažybų skandalo, staiga tapo nacionaliniu didvyriu ir nuvedė juos iki titulo“, – prisiminimais dalijasi jis.

O štai legendinis pusfinalis tarp Prancūzijos ir Vakarų Vokietijos Sevilijoje, anot Vytaro, tapo vienomis dramatiškiausių rungtynių futbolo istorijoje.

„Čia įvyko garsusis vartininko Haraldo Schumacherio susidūrimas su Patricku Battistonu, po kurio prancūzai iki šiol sako, kad jiems buvo pavogtas finalas“, – pasakoja jis.

Anot Vytaro, didelę įtaką darė ir jausmas, kad pasaulio čempionatas – tarsi langas į pasaulį.

„Šiandien per minutę išmaniajame telefone gali sužinoti viską apie bet kurią šalį. Tada pasaulio čempionatas buvo reta galimybė pamatyti kitokius žmones ir kultūras. Todėl man 1982-ieji liko ne tik futbolo turnyras. Tai buvo pirmas pasaulio pažinimo nuotykis per futbolą. Ir turbūt dėl to tas čempionatas iki šiol stovi šiek tiek aukščiau už kitus“, – sako V. Radzevičius.

O kas čempionatą galėtų nugalėti šiemet, V. Radzevičius prognozuoti nesiima: „Kol kas visos komandos yra ant popieriaus. Labai daug dedamųjų bus rezultatuose, o dabar matome ar žinome tik ledkalnio viršūnę.“

Kiek daugiausiai yra išleidęs savo futbolo aistrai?

Dabar V. Radzevičius savo meilę futbolui perduoda ir anūkams. Pavyzdžiui, TV3 laidoje „Įkrauta nuotykiams“ Barselonoje jis netgi išleido apvalią pinigų sumą, kad tik galėtų jiems nupirkti išsvajotas aprangas! Be to, tokią pat silpnybę futbolo atributams jis jaučia ir pats.

„Tiesą sakant, marškinėliai – labai patogūs. Ypač karštą vasaros dieną, dirbant „Vytaro fermoje“ (šypsosi). O iš tikrųjų, turiu didelį maišą marškinėlių – ir istorinių, ir naujų, ir su istorijomis, ir gautų dovanų. Turbūt tai – gyvenimo būdo dalis, ir toks aprangos kodo supratimas“, – prideda jis.

O kiek daugiausiai Vytaras yra paklojęs už savo aistrą futbolui?

„Nesu pirkęs bilietų už tūkstančius. Tačiau, kai dar pats aktyviai žaisdavau, mėgėjų futbole išlaidų buvo. Gal viešai neskelbsiu, nes dar Laisvė gali sužinoti“, – kaip įprasta progos pajuokauti nepraleidžia jis.

Kuo futbolas siejasi su AC/DC?

V. Radzevičius buvo ir vienas iš „Prelegentų“ žaidėjų. Anot žinomo vyro, komanda buvo iš tiesų darni. Bet, žinoma, su cinkeliu!

„Kaip ir dažname vyrų kolektyve, turėjome aukštą pašaipų kultūrą. Ne tą piktybinę, o juokingą. Dažnai ir saviironišką. Dabar tai, regis, roastinimu vadinasi? (šypsosi). Aikštėje kovojome vienas už kitą, o kai žaisdavome tarpusavyje, tai draugų varžovų komandoje irgi nelikdavo“, – neslepia jis.