Garsaus latvių kompozitoriaus Raimondo Paulo anūkė iššaukė ugnį į save ir sukėlė audrą: „Stipri šalis nebijo kitų kalbų“

Mergina viešai iškėlė klausimą apie kalbų vartojimą, demokratijos ribas ir kultūros laisvę Europos Sąjungos valstybėje. 

Šis emocingas įrašas aktyvavo internautus ir išprovokavo radikaliai priešingas visuomenės reakcijas – kol vieni žavisi merginos branda, kiti primena skaudžias istorines traumas ir reikalauja griežtų priemonių.

Demokratijos egzaminas: baimė ar pasididžiavimas savu identitetu?

Savo įraše Anna Paula pabrėžė, kad demokratija apima ne tik teisę į žodžio laisvę, bet ir drąsą leisti išsisakyti kitiems. 

Ji neabejoja, kad Latvija privalo žinoti ir gerbti latvių kalbą, nes tai yra šalies tapatybės pagrindas bei saugotina vertybė.

Tačiau merginai nerimą kelia bandymai nurodinėti, kaip žmonės turėtų bendrauti kasdienybėje.

„Ar galima uždrausti gimtosios kalbos vartojimą demokratinėje šalyje ir Europos Sąjungoje? Kalba savaime nekelia grėsmės. Tai priemonė, kuria žmonės mąsto, kuria, myli, liūdi ir bendrauja“, – rašo A. Paula.

R. Paulo anūkė pažymėjo, kad istorija jau ne kartą įrodė pavojų, kylantį tuomet, kai valstybė pradeda reguliuoti, kokios kalbos, knygos, teatrai ar kultūrinės išraiškos yra priimtinos. 

Jos nuomone, tokie žingsniai tolina visuomenę nuo laisvės. 

„Stipri šalis nebijo kalbų. Tai įkvepia žmones rinktis kalbą iš pasididžiavimo, o ne iš baimės. 

Noriu gyventi Latvijoje, kur latvių kalba yra stipri ne todėl, kad kitos kalbos yra uždraustos, o todėl, kad mes patys ją gerbiame, puoselėjame ir renkamės“, – apibendrino ji.

Komentuotojų pyktis ir pritarimas: skaudžios praeities šešėliai

Po šiuo pareiškimu virtualioje erdvėje užvire arši diskusija, atskleidusi gilias visuomenės žaizdas. 

Vienas iš komentuotojų pasidalijo skaudžia asmenine patirtimi iš praeities, argumentuodamas, kodėl šalyje reikalingi griežti draudimai:

„Mokyklos laikais man parduotuvėje net duonos neparduodavo, nes jos prašydavau „šunų kalba“ – latviškai.

Štai kodėl dabar ši okupantų ir agresorių kalba neturi egzistuoti Latvijoje. 

Visiškai jokiu būdu ir jokiu kontekstu!“

Tuo tarpu kita pusė palaikė Annos Paulos išsakytas mintis, akcentuodama kultūrinį pakantumą ir pagarbą kiekvienam žmogui:

„Na, labai teisingai pasakyta. Tik tauta gali kurti savo kultūrą, tobulėdama, siekdama aukštumų!!! 

Talentų ir mokyklų srityse! Neuždrausdama kitų kalbų ir kultūrų. 

Nežemindama kito žmogaus, tampa vertingesnė!“

Šaltinis: PRESS.lv