Iš Kanų prizą parsivežęs Klaipėdos moksleivis bando atsigauti nuo dėmesio

(7)

Neseniai Klaipėdą apskriejo žinia, kad Klaipėdos technologijų mokymo centro mokinys Gvidas Nagys grįžo iš Kanuose vykstančio filmų festivalio su prizu rankose. Ne, Gvidas netapo šio legendinio festivalio laimėtoju, tačiau būtent Kanuose vykstančio filmų festivalio paraštėse, gegužės 16 dieną, įvyko UNESCO tarptautinio moksleivių konkurso „Kai garsas kuria vaizdą“ geriausių darbų peržiūra ir apdovanojimai.

Pirmąją vietą ir didįjį prizą („Grand Prize“) šiame konkurse laimėjęs Gvidas Nagys tik prieš išvykdamas atsiimti apdovanojimo sužinojo, kad šiemet jis vyks Kanuose, kur tuo metu lankosi daugybė pasaulio garsenybių.

Interviu „Vakarų ekspresui“ dvidešimtmetis neslėpė, kad pompastiškas žvaigždžių gyvenimas ir spindesys - tikrai ne jam. Kur kas geriau jis jaučiasi vienas pats gamtoje.

G. Nagio darbas „Ladybug's witness: fragile world“ buvo atrinktas geriausiu tarp konkursui pateiktų 210 darbų iš 128 mokyklų, 31 valstybės.

UNESCO tarptautinio moksleivių konkurso „Kai garsas kuria vaizdą“ apdovanojimų ceremonija šiais metais pirmą kartą vyko Kanuose, Aleksandro III teatre. Renginio metu parodyta 20 geriausių darbų ir įteikti diplomai prizines vietas užėmusiems moksleiviams bei jų mokytojams (laimėtojo iš Lietuvos mokytoja - Jekaterina Sereda).

Renginys organizuotas projekto „Cannes Cinéphiles“ rėmuose, UNESCO Asocijuotųjų mokyklų tinklui bendradarbiaujant su Kanų miesto savivaldybe ir „Cannes Cinéma“.

Asociacijos „La Semaine du Son“ (liet. „Garso savaitė“) nuo 2018 metų organizuojamas tarptautinis moksleivių konkursas „Quand le Son Créé l'Image“ (liet. „Kai garsas kuria vaizdą“) skatina moksleivių kūrybiškumą ir įsiklausymą, kviesdamas ieškoti garso ir vaizdo dermės.

Konkurso dalyviai kūrė pusantros minutės trukmės videoklipą, naudodami organizatorių pateiktą muzikinį takelį. Šiemet jį kūrė prancūzų elektroninės muzikos prodiuseris ir atlikėjas Rone. Videokūriniai taip pat turėjo atliepti su Jungtinių Tautų 2030 m. darbotvarke susijusią temą „Veikti taikos ir darnaus vystymosi labui“.

Organizatoriai teigia, kad apmokėjo pirmųjų dviejų prizinių vietų laimėtojų kelionės į Kanus išlaidas, sudarė galimybę dalyvauti festivalio programos dalies „La Quinzaine des cinéastes“ (liet. „Dvi filmų kūrėjų savaitės“) atidarymo ceremonijoje bei kartu su kino žvaigždėmis žengti raudonuoju kilimu.

nagys su mokytoja
Gvidas Nagys su mokytoja Jeketerina Sereda

Gvidai, ar kada nors svajojote, kad kažkada žengsite raudonuoju Kanų kino festivalio kilimu?

Jei atvirai, aš iki šiol net nieko nežinojau apie šį festivalį. Tik jau prieš išvykdamas supratau, kur važiuoju. Buvo nemažai šoko, tai sužinojus. O dėl raudonojo kilimo - iš tiesų mes tik uždėjome koją ant vieno šiuo kilimu dengto laiptelio (šypteli). Bet techniškai galima sakyti, kad buvome ant raudonojo kilimo.

Gal teko sutikti įžymių aktorių?

Asmeniškai man pačiam neteko savo akimis išvysti kurią nors žvaigždę, bet vėliau sužinojau, kad vos už 10 metrų buvo imamas interviu iš aktoriaus Viljamo Defo. O mano mokytoja matė aktorių Chrisą Hemsworthą. Jis kartu su savo mergina ėjo raudonuoju kilimu.

Įdomu, kokios emocijos užplūdo, kai suvokėte, jog atsidūrėte pačiame Kanų festivalio epicentre?

Tai buvo visiškas išmetimas iš komforto zonos. Aš tikrai nesu įpratęs, kai aplink tiek daug žmonių, kai reikia tiek daug bendrauti, o juolab gauti tiek daug dėmesio sau, nes reikėjo duoti ir pačiam ne vieną interviu.

Mokausi Klaipėdoje, o gyvenu Kretingoje. Esu iš tų, kurie geriausiai jaučiasi vieni gamtoje arba artimiausių žmonių draugijoje. Turiu keletą draugų, su kuriais artimai bendrauju, bet didžiuliai susibūrimai - tikrai ne man. Dažnai su tėčiu važiuojame žvejoti ir suvokiu, kad aš gamtoje geriausiai atsipalaiduoju.

Esu iš tų, kurie geriausiai jaučiasi vieni gamtoje arba artimiausių žmonių draugijoje.

Bet gal prie gaunamo didelio dėmesio galima priprasti?

Gal ir galima, bet aš labiau noriu privatumo.

kanu festivalis

Ko Kanuose buvo daugiau - streso ar palaimos?

Pirmąsias dienas tikrai buvo daugiau streso. Dingo apetitas, būdamas Kanuose praktiškai visai nieko nevalgiau, tad per kelias dienas netekau šiek tiek svorio.

O dabar, kai jau atslūgo stresas, džiaugiatės laimėjimu?

Taip, esu labai laimingas ir dėkingas.

Vykote į Kanus jau žinodamas, kad būtent jūs gausite pagrindinį prizą?

Taip, apie tai aš žinojau jau kovo mėnesį. Tik nežinojau, kad prizo įteikimas vyks tokioje prestižinėje vietoje.

Papasakokite, kaip iš viso patekote į UNESCO tarptautinį moksleivių konkursą „Kai garsas kuria vaizdą“.

Dalyvauti pasiūlė Klaipėdos technologijų mokymo centro mokytoja Jekaterina Sereda. Esu šios mokyklos pirmakursis - atėjau čia pagilinti savo žinias, nes prieš tai jau buvau bandęs montuoti įvairius video- ir kelti į „Youtube“ platformą.

Šioje mokykloje labai daug išmokau, kaip reikia naudoti įvairius įrankius, kaip pasakoti istoriją ir kaip įdomiai pateikti informaciją. Mūsų mokykla šiame konkurse jau dalyvavo antrąjį kartą. Beje, pernai pavyko užimti antrąją vietą.

Konkursui reikėjo sukurti pusantros minutės trukmės videoklipą, naudojant organizatorių pateiktą muzikinį takelį. Papasakokite, kaip vyko kūrybos procesas.

Videoklipą buvo galima kurti naudojant animaciją, fotografijas arba video-. Beje, nemažai konkurentų kūrė animacinius klipus. Aš labai norėjau suburti komandą ir kad patys nufilmuotume klipui savo vaizdus, bet, deja, man nepavyko įgyvendinti šio sumanymo.

Komandos paieškoms iššvaisčiau dvi savaites, o vadinamasis „dedlainas“, kai jau reikia atiduoti medžiagą konkursui, artėjo. Tada sugalvojau, kad galima padaryti gerą vaizdo klipą ir su jau nufilmuota medžiaga, kurią tiesiog teko įsigyti. Nors teko išleisti nemažai pinigų, bet ši investicija pasiteisino.

Klausydamas garso takelio iš karto žinojote, kokių vaizdų reikės?

Pateiktą garso takelį užsimerkęs išklausiau kokį dešimt kartų ir kaskart vaizduotėje vis iškildavo mintis, kokių vaizdų man reikės. Tema turėjo atliepti taiką, gamtos išsaugojimą ir darnų vystymąsi, tad jau iš pat pradžių žinojau, kad svarbi videoklipo ašis bus gamta.

O vieną naktį, gal jau po aštunto garso takelio perklausymo, suvokiau, kad pradžioje į gamtą žvelgsiu mažosios gyvybės - boružėlės - akimis. Paskui klipe rodoma, kaip boružėlę ir savo pasaulį mato žmogus...

apdovanojimas

Gražu, kad jūsų vaizdo klipas baigiasi viltingai - nors matome daug griūvančio pasaulio kadrų, pabaigoje ir degėsiuose dygsta daigelis, ant kurio ropoja boružėlė...

Boružėlė tarsi mano videoklipo pagrindinis veikėjas. Taip, pabaiga teikia vilties, kad viskas bus gerai.

Iš viso buvo pateikta 210 darbų iš 31 valstybės. Kaip manote, kodėl jums pavyko laimėti?

Komisija sakė, kad aš tiesiog savo darbu gerai atsakiau į pateiktą temą. Be to, mano darbas buvo emociškai paveikus.

O koks šito darbo likimas?

Šį vaizdo klipą visą savaitę dar transliavo Kanuose, o paskui aš jį tiesiog įsidėsiu į savo „portfolio“.

Ar savo ateitį siejate su vaizdo klipų ar filmų kūryba?

Kol kas negaliu atsakyti į šitą klausimą ir neįsivaizduoju, ką veiksiu ateityje.

Esu iš tų, kurie mėgsta eksperimentuoti. Meno mokykloje mokiausi tapybos, lipdyti iš molio, padedamas tėčio savarankiškai dar išmokau iš medžio drožti skulptūras... Vienu metu jau galvojau, kad būsiu skulptorius ir pardavinėsiu savo darbus, o po mėnesio viskas jau atrodė kitaip...

Tad ir dabar negaliu pasakyti, kad vaizdo klipai yra tai, ką aš noriu kurti ateityje.

Ir net šita sėkmė nepadėjo užsitvirtinti, kad tai yra būtent tas kelias?

Ne. Aš tiesiog moku gerai susikoncentruoti ir padaryti gerą darbą, bet lygiai taip pat manęs neapleidžia mintis, kad galiu siekti puikių rezultatų ir bet kurioje kitoje srityje.

Neturite svajonės kada nors sukurti tikrą filmą ir dalyvauti Kanų kino festivalyje?

Jei pavyktų suburti komandą, kodėl gi ne.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder