Daugybėje kvietimų į Užgavėnių šventes iš tiesų galima pamatyti išvardijamas ne tik įvairias pramogas, bet ir persirengėlių šou. Labai dažnai šioje dalyje galima išgirsti ir kalbant apie čigonų kaukes.
„Nemanau, kad čigonas ar žydas turėtų būti Užgavėnių dalimi. Juk romas nėra personažas, kaukė ar persirengimo idėja. Romai yra tauta, turinti savo kultūrą, istoriją, kalbą ir vertybes, o ne folklorinis ar karikatūrinis įvaizdis“, - sako Ištvanas Kvik.
Šalia velnių ir raganų - čigonai
Nors „čigono“ sąvoka Lietuvoje nėra uždrausta ir šis apibūdinimas savaime nėra blogas, I. Kvik sako, kad viskas priklauso nuo konkrečių situacijų: „Neseniai Lietuvoje atsirado galimybė pase nurodyti savo tautybe ir kad tai būtų rašoma žodžiais „romas/romė“, o ne „čigonas/čigonė“.
Tai nėra savaime įžeidžiantis apibūdinimas. Ypač, jeigu jis sakomas be neigiamos konotacijos. Tačiau kai kalbame apie Užgavėnes, tai jau nėra tik sąvoka, ji naudojama persirengėliams apibūdinti.
Matome, kaip Užgavėnių šventėse šalia velnių, raganų stovi čigonai ar čigonkos ir tuomet tai žeidžia ir skaudina bendruomenę. Romai Lietuvoje gyvena daugiau nei 500 metų. Mes esame pilnaverčiai Lietuvos piliečiai, prisidedantys prie valstybės kūrimo, jos kultūrinio ir socialinio gyvenimo. Mūsų tapatybė nėra pramoga ar šventinis atributas.“
Ištvanas Kvik primena, kad Užgavėnių tradicijos kalba apie tai, kad visų tautų žmonės būdavo laukiami šventėje ir kartu švęsdavo žiemos pabaigą: „Tautos virto kaukėmis ir persirengėliais. Manau, taip neturėtų būti. O ką jau kalbėti apie vis dar pasitartojančius atvejus, kai anonsuojant Užgavėnes pasakoma, kad susirinko velniai, raganos, romai ir kitos mistinės būtybės.
Mes nesame mistinės būtybės. Romas nėra džinas, nėra personažas ar kaukė. Tai toks pats žmogus, kaip visi kiti. Šios valstybės pilietis. Todėl kviečiu švęsti Užgavėnes kūrybiškai, pagarbiai ir be stereotipų, nekurstant neapykantos ir neįtvirtinant diskriminacinių vaizdinių. Tik pagarba vieni kitiems leidžia kurti atvirą, teisingą ir įtraukią visuomenę.“
Sulaukė kritikos socialinėje erdvėje
Žinomas romas neslepia, kad neseniai paskalbęs šią savo poziciją socialiniuose tinkluose, sulaukė nemažai neigiamų komentarų ir net puolimo.
„Žmonės pradėjo klausti, kiek romų Lietuvoje dirba, sakyti, kad reikia uždrausti dainas, kuriose yra sakoma „čigonas“, kažkas sakė, kad mes kovojame su lietuviškomis tradicijomis. O dalis bendruomenės prisipažino, kad nedalyvauja Užgavėnių šventime, nes jaučiasi skaudinami. Juk kažkodėl per Užgavėnes nepersirengiame italais, armėnais, brazilais ar kitos tautos atstovais.
Suprantu, kad kažkam tai atrodo smulkmenos ar nereikšmingos priekabės, tačiau romai kiekvieną dieną susiduria su neigiamais visuomenės stereotipais. Tai rodo ir tyrimai. Bendruomenės nariai pasakoja apie paslėptą diskriminaciją, kai atėjus į darbo pokalbį, tavęs nepriima todėl, kad esi romas, tik to garsiai nepasako. Dėl to žmonėms sudėtinga susirasti net nuomojamą būstą, žmonės nenori net dirbti kartu su romais ar kad jų artimieji įsimylėtų romą. Tai vyksta iki šiol.
Prisiminė skaudžią mokyklos istoriją
Galiu papasakoti ir savo istoriją. Mokykloje, nesakysiu, kurioje ir kuri mokytoja, tačiau mane mokydama lietuvių kalbos visuomet man duodavo tą pačią užduotį – rašyti vieną žodį tiek kartų, kiek telpa puslapyje. Tas žodis buvo „muilas“. Žinote, aš tuomet net nepagalvojau, kodėl, ir, prisipažinsiu, tik visai neseniai supratau, kad tai iš tikro buvo diskriminacija prieš mane, kaip romą, nes esu tamsesnio gymio.
Esu įsitikinęs, kad net ir maži dalykai lemia didelius pokyčius. Galbūt šiandien romo kaukės Užgavėnėse atsisakymas gali būti vienas tokių pavyzdžių.
Manau, kad labai gerai, jog diskusija vyksta ir ji tokia aktyvi, nes tik joje galime išgirsti vieni kitus ir žengti pirmyn. Jokia tauta nėra savaime nei gera, nei bloga. Kaip ir nėra vienos už kitas geresnės tautos.
Aš manau, kad mes mažoje Lietuvos šalyje turėtume labai džiaugtis, kad esame daugiakultūriški, pas mus yra daug tautų ir mes visi galime darniai gyventi savo bendruose namuose bei dirbti Lietuvos gerovei. Tik girdėdami vieni kitus ir gerbdami vieni kitų jausmus kuriame bendruomeniškumą, kuris mus visus stiprina“, - sako I.Kvik.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą