Jaunos moters gerumas sujaudino pusę milijono: negalėjau ramiai valgyti
Patraukė šviesus žvilgsnis
Daiva Sakalė pasakojo prieš kelias dienas lankiusis prekybos centre „Rimi“, kur jos dėmesį patraukė prie karštų patiekalų baro-savitarnos palinkęs žilas žmogus.
„Jo striukė, buvusi balta, tačiau dabar rodanti pažintį su vargu, derėjo prie baltos barzdos ir šviesaus apavo. Kas dar krito į akis – gana šviesus, tik truputį prigesęs pavargęs žvilgsnis. […] Pastebėjau baltas, inteligentiško gyvenimo turbūt mačiusias rankas, neprimenančias benamio rankų. Jomis žmogus į vienkartinį indelį iš baro dubens sėmė skystį, kuriame virė cepelinai“, – pasakojo Daiva.
Moteris matė, kaip indelis vis pildėsi, tačiau paskutinio likusio cepelino žmogus neėmė. Daiva pamanė, kad žmogus nežino, kad mokėti reikia už svorį, nepriklausomai nuo to, ką perki. Todėl senjorui patarė verčiau pirkti cepeliną, nes kitaip teksią brangiai mokėti už nieko nekainuojantį skystį.
„Ar labai brangiai? Penkis eurus, kiek?“ – paklausė. Atsakiau, jog nežinau, viskas priklauso nuo svorio. Bet jei jis neturįs pinigų, aš galiu nupirkti. Tačiau žmogus pasitraukė prie pietaujantiems skirtų stalų ir ėmė tekinti šiltą viralą į save – tiesiai iš improvizuoto „puodelio“, – pasakojo Daiva, iš senjoro, kuriam norėjo nupirkti pietus, sulaukusi neigiamo atsakymo.
Moters poelgis sujaudino visus aplinkui
Sakalė nuskubėjo prie parduotuvės darbuotojos ir paklausė, ar ji pažįstanti šį žmogų, gal jam reikia pagalbos ar nupirkti valgyti?
Darbuotoja patikino matanti jį pirmą kartą.
„Ir tada įvyko kai kas netikėta. Nuo stalo, prie kurio pietavo, pakilo jauna išvaizdi moteris, priėjo prie žmogaus baltais drabužiais, o tada atskubėjo prie „Rimi“ darbuotojos, sakydama, kad ji kąsnio negali praryti, kai mato tokią nelaimę. Ir pasakė, kad nupirks tą paskutinį likusį bare cepeliną – žmogui baltais drabužiais. Taip ir padarė“, – situaciją stebėjo Daiva.
Supratusi, kad tapo, kaip pati sako, „tikro ir kartais labai sūraus gyvenimo fiksuotoja“, Sakalė pasiteiravo jaunos moters, ar gali pasidalinti šia gerumo istorija savo feisbuko paskyroje.
„Nereikia, nenoriu, man ir taip to populiarumo pakanka. Aš ne dėl to, kad apie mane rašytų. Aš valgyti negalėjau, man tiesiog...“ Čia ji nutilo, prisidėjusi ranką prie širdies, ir akyse pamačiau liūdesį... Ji negalėjo žinoti, kad kažkas eis pro šalį, kažkas užfiksuos šią istoriją. Ir tikrai neketino pasidaryti selfio ir pasigirti pasauliui“, – pokalbį perpasakojo Daiva.
Net prašoma moteris Daivai neatskleidė savo tapatybės, tačiau sutiko pasidalinti savo feisbuko profiliu, kur ji pasirašo slapyvardžiu.
Turi namus?
„Bijau, kad niekada taip ir nesužinosime, nei kas ši kilniaširdė jauna dama, nei kas nutiko vyriškiui inteligentiškomis rankomis... Beje, kai cepelinas atsidūrė ant jo stalo, vyriškis nuskubėjo į kitą vienkartinį indelį susipilti baro puode likusio šilto skysčio, kuriame iki tol maudėsi visi didžkukuliai“, – ne be jaudulio situaciją stebėjo Daiva.
Arti 9 tūkstančių sekėjų turinti Sakalė šia istorija pasidalino feisbuke, kur įrašas sulaukė net pusės milijono peržiūrų.
Daiva sekėjų užklausė, gal kas pažįsta šį vyriškį, žino, kur jis būna, kokios jam reikėtų pagalbos?
„Lauke – baisūs šalčiai. Labai noriu tikėti, kad jis turi šiltus namus ir artimųjų. O jeigu ne? Tuomet mūsų pagalba būtų labai reikalinga. Kaip padėkoti šio teksto herojei, pasirašančiai slapyvardžiu, aš nežinau. Kas ją pažįstate, padėkokite dar kartą. Ir mano, ir visų neabejingų žmonių vardu“, – kreipėsi į sekėjus Daiva.
Komentatoriai po postu nepaliaudami dėkojo gerumą parodžiusiai moteriai. Sekėjai pasakojo dažnai matantys šį senolį vienoje ar kitoje Naujamiesčio parduotuvėje, buvo sutikę turguje. Ar jis turi namus, konkretaus atsakymo niekas nežinojo. Komentatoriai dalijosi, kad žmogus inteligentiškas, apsiskaitęs, ramus, nekonfliktiškas, beje, dažnai atsisako finansinės pagalbos, tačiau sutinka paimti pagalbą maistu.
Likimo ženklai
Daiva Sakalė buvo sujaudinta ne tik šio įvykio ir jaunos moters gerumo, tačiau ir likimo ženklų.
„Vakar feisbukas man parodė naują giliai tikinčio mano mėgstamo dailininko Vidmanto Jažausko paveikslą. Aš taip ilgai žiūrėjau į jį ir galvojau, kad nekabinčiau ant savo sienų gėlių, o kabinčiau šį. Kad primintų tiesą: „Dulke buvai... Arba „Neišsižadėk.. ir elgetos lazdos“.
Lygiai po paros tapau atsitiktine liudininke to, ką pagrįstai galime vadinti Dievo veikimu, nes Dievas yra nebūtinai tai, ką matome dailininkų ir skulptorių įsivaizduotuose įkūnijimuose. Dievas yra tiesiog gerumas ir meilė. Ir jis gali įgyti bet kokį pavidalą... Kartais – praeivio, kartais – elgetos, o kartais – mūsų pačių“, – rašė Daiva ir sugretino nuotrauką bei paveikslą. Senjoro ir dailininko paveiksle nutapyto žmogaus panašumas neįtikėtinas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą