Jolanta Naruševičiūtė su mylimuoju Mantu Vygantu pateko į nepavydėtiną situaciją: skraidom dažnai, bet toks kartas mums pirmas

Patirtimi garsi pora dalijosi su sekėjais.

„Viskas gerai, kas gerai baigiasi.

Čia tai bent skrydis iš Kauno.Turėjome leistis Lutono oro uoste, bet nesugebėjo nutupdyti lėktuvo. Prie pat žemės teko vėl kilti siūbuojant į šonus ir leistis Birminghamo oro uoste. Tokio vėjo, tokio purtymo dar nebuvom jautę. Skraidom tankiai, bet toks kartas mums pirmas ir labai tikimės, kad paskutinis... Nuo smūgio į žemę telefonas iš rankų iškrito. Kelnės sausos, bet širdys purtosi.

Ačiū Dievui, laimingai nusileidome.

Kaip gera gyventi”, – pažymėjo garsi pora.

Kiek vėliau J. Naruševičiūtė papildė įrašą pridurdama, kad jiedu vis dar sėdi lėtuve.

„Mes vis dar lėktuve. Nežino, ką daryti su visais. Žada skraidinti atgal į Lutoną, bet niekas nenori po tokios patirties“, – rašė dainininkė.

Delfi susisiekus su pora, gyvenančia Jungtinėje Karalystėje, paaiškėjo, kad lėktuve keleiviams teko praleisti 2 valandas, paskui dar 3 valandas jie laukė bagažo.

„Iki Lutono dar dvi valandas važiavome autobusu, o iš ten – dar valandą iki namų. Ilga kelionė. Po koncertų Lietuvoje ir tokių smagių emocijų, teko paragauti baimės ir nežinomybės skonio“, – komentavo Jolanta ir Mantas.

Delfi primena, kad pirmadienį, sausio 22 d., JK meteorologijos tarnyba paskelbė geltoną perspėjimą. Pranešama, kad naktį vėjo gūsiai siekė net 159 kilometrus per valandą. Šiaurinėje Prancūzijoje ir Nyderlanduose taip pat įspėjama dėl smarkaus vėjo, tuo tarpu vakarinės Norvegijos pakrantės gyventojai raginami būti atsargūs, nes galimi potvyniai ir sniego lavinos.

Pirmadienio rytą Airijoje elektros neturėjo apie 235 tūkst. namų, ūkių ir įmonių, o labiausiai nukentėjo Mėjo, Golvėjaus, Roskomono ir Kerio grafystės. Be elektros energijos liko ir tūkstančiai JK gyventojų, o kai kurios gedimų šalinimo bendrovės sakė, kad elektros energijos tiekimą atstatys tik antradienį, nes dabar inžinieriams nesaugu dirbti.

„Isha“ yra devintoji vardinė audra, šį sezoną smogusi JK. Dėl visuotinio atšilimo ne tik didėja karščio bangų intensyvumas (2023-ieji buvo karščiausi metai per visą stebėjimų istoriją), bet daugėja ir uraganų bei taifūnų, nes šiltesnis vanduo ir drėgnesnis oras sukuria palankias sąlygas audroms formuotis.