Melanija Tramp: nuo Jugoslavijos provincijos iki Baltųjų rūmų – skandalų, stiliaus ir išlikimo istorija
Jame ji kalbėjo apie tai, kad kiekvienos gyvybės pradžioje slypinti tyruma ir nekaltumas yra svarbesni už ideologijas, sienas ar valdžią, o jų apsauga – tarnystė ne vienai šaliai, o visai žmonijai.
Simboliška, jog būtent ši moteris – kilusi iš mažo Slovėnijos miestelio, paauglė, piešusi suknelių eskizus vietos vaikų drabužių fabrike – šiandien rašo laiškus, kurie skamba diplomatinių viršūnių lygmeniu.
Melanijos kelias iš provincijos į Baltuosius rūmus – tai ne tik pasaka apie „amerikietišką svajonę“, bet ir istorija apie skandalus, ištvermę, šaltakraujiškumą bei gebėjimą išlikti net audringiausių politinių krizių akivaizdoje.
Vaikystė Jugoslavijoje: tarp komunizmo ir paslapčių
Melanija Knavs (vėliau sulotyninta pavardė Knauss) gimė 1970 m. balandžio 26 d. Novo Mesto ligoninėje, tuometinėje Jugoslavijoje, dabartinėje Slovėnijoje.
Ji buvo antras vaikas šeimoje – vyresnioji sesuo Inesa anksti tapo pirmąja jos drauge ir mados bendražyge.
Tėvas Viktoras Knavsas, gimęs Antrojo pasaulinio karo metu, jaunystėje buvo pavadintas vokiečių vardu Valdemaru – tikintis, kad tai apsaugos šeimą okupacijos metais.
Po karo vardą pakeitė į Victorą ir tapo pastebima figūra vietos visuomenėje.
Jis buvo komunisto partijos narys, dirbo vairuotoju miestų valdžios vadovams, o vėliau ėmėsi verslo – prekiavo motoroleriais ir motociklų įranga.
Motina Amalija, elegantiška ir rafinuota moteris, dirbo modeliuotoja ir siuvėja vaikų drabužių fabrike „Jutrenka“.
Ji išmokė dukras stiliaus pojūčio ir skatino kūrybiškumą.
Nors šeima gyveno komunistinėje šalyje, Knavsai galėjo sau leisti keliones į užsienį, o dukros buvo pakrikštytos slapta, bažnyčioje, nors viešai tėvas liko partijos nariu.
Vaikystėje Melanija buvo tyli, drausminga, uždara, bet nuo mažens svajojo ištrūkti iš provincijos.
Klasės draugai prisimena, kad ji buvo kruopšti, mėgo piešti, megzti ir vis perkurti savo drabužius.
Pirmą kartą ant podiumo mergaitė pasirodė vietos fabriko surengtame vaikų mados parade.
Svajonės link: kelias į mados pasaulį
15-os ji įstojo į prestižinę dizaino ir fotografijos vidurinę mokyklą Liublianoje. Kasdien važiuodavo iš gimtojo miestelio į sostinę, kol galiausiai tėvas išnuomojo butą jai ir seseriai. 1987 m., laukdama draugės prie koncertų salės, Melanija buvo pastebėta fotografo Stane Jorkos.
Jis padarė pirmąsias jos nuotraukas – rimtos, šiek tiek drovios merginos portretus, kurie atvėrė kelią į modelio karjerą.
Ji pradėjo pozuoti vietiniams prekių ženklams, dalyvavo konkursuose, o baigusi mokyklą įstojo į Liublianos universitetą studijuoti architektūros ir dizaino.
Vis dėlto studijos truko neilgai – po pirmojo kurso Melanija pasirinko madą.
Vėliau ši detalė taps skandalu 2016 m. rinkimų kampanijos metu, kai paaiškės, kad pirmoji ponia niekada neįgijo aukštojo išsilavinimo, nors bandė tai nutylėti.
Milano ir Paryžiaus metai: disciplinuota profesionalė
1989 m. ji laimėjo konkursą Romoje, o 1992 m. Slovėnijoje tapo „Metų veido“ konkurso vicečempione. Šis titulas jai atvėrė duris į Milaną ir kontraktą su agentūra „Riccardo Gay“.
Tuo metu pasaulyje žibėjo supermodeliai – Cindy Crawford, Naomi Campbell, Claudia Schiffer. Melanija tokia žvaigžde netapo, bet užsirekomendavo kaip patikima komercinė manekenė. Ji buvo aukšta, stangri, su šaltu, atsiribojusiu žvilgsniu – tipažas, tinkantis katalogams ir reklamoms.
1995 m. ji pradėjo pozuoti drąsioms fotosesijoms – prancūzų fotografas Aleksejus de Basseville nufotografavo ją pusnuogę žurnalui „Max“. Vėliau sekė „Harper’s Bazaar Spain“, kitų leidinių fotosesijos, įskaitant provokuojančius kadrus su kita manekene. Šios nuotraukos daug metų gulėjo stalčiuose, kol 2016 m. rinkimų kampanijos metu buvo parduotos „New York Post“, sukeldamos skandalą.
Paryžiuje Melanija gyveno kukliai, dalinosi butu su kita modeliu, pati tvarkė buitį, gyveno griežtai, daug dirbo ir išmoko šaltakraujiškai slėpti emocijas.
Čia ją pastebėjo italų verslininkas Paulo Zampolli, įžvelgęs, kad jos tikrasis šansas – ne Europa, o JAV.
Niujorkas: pažintis su Donaldu Trumpu
1996 m. 26-erių Melanija atvyko į Niujorką – amžiaus, kuris modelio karjeroje laikomas beveik kritiniu.
Ji gyveno kukliai, dirbo daug, vengė vakarėlių. Vis dėlto mados pasaulyje pamažu įsitvirtino.
1998 m. likimas ją suvedė su Donaldu Trumpu. Zampolli pakvietė Melaniją į vakarėlį „Kit-Kat“ klube, kur ją supažindino su milijardieriumi nekilnojamojo turto magnatu.
Tąkart Trumpas atėjo su kita moterimi, bet neatsispyrė Melanijos žavesiui ir paprašė jos telefono.
Ji atsakė gudriai: „Ne, duok man savąjį.“ Trumpas išrašė visus numerius. Po kelių dienų Melanija paskambino – taip užsimezgė jų romanas.
Greitai apie jį sužinojo aplinkiniai. Jie kartu pasirodė Howardo Sterno radijo laidoje, kur Trumpas ją pavadino „savo gyvenimo meile“.
Santykiai su nekilnojamojo turto magnatu suteikė Melanijai papildomos reklamos, atvėrė kelią į „GQ“, „Sports Illustrated“ ir kitas prestižines fotosesijas.
Vestuvės, prabanga ir Baltieji rūmai
2004 m. balandį Trumpas pasipiršo, įteikdamas žiedą su 13 karatų deimantu iš juvelyrų namų „Graff“.
2005 m. sausio 22 d. įvyko jų vestuvės – puošnios, su Dior suknelėmis, 90 kg tortu, 350 svečių, tarp kurių buvo politikų, sporto žvaigždžių, Holivudo garsenybių.
Po kelerių metų gimė jų sūnus Barronas. Melanija, nors dažnai laikyta šaltesne ir atokesne, įgijo reputaciją ištikimos, bet savarankiškos žmonos.
Ji išlaikė elegantišką, santūrų įvaizdį, nors Trumpo skandalai – nuo ryšių su pornoaktore iki politinių intrigų – kartais grasino sudaužyti šį fasadą.
2016 m. Trumpui tapus prezidentu, Melanija oficialiai įžengė į Baltuosius rūmus. Ji stengėsi kurti pirmosios ponios įvaizdį, artimą Jackie Kennedy – elegantišką, bet rezervuotą.
Skandalai, ieškiniai ir tvirta laikysena
Melanija ne kartą atsidūrė viešųjų skandalų sūkuryje:
jai teko aiškintis dėl išsilavinimo, kurio realiai neturėjo;
žiniasklaida aptiko jos pusbrolį, su kuriuo šeima buvo nutraukusi ryšius;
paviešinti jaunystės nuogi kadrai buvo naudojami kaip politinės atakos įrankis;
ji net grasino milijardo dolerių ieškiniu Hunteriui Bidenui, kai šis susiejo jos pažintį su Trumpu su finansiniais skandalais ir Jeffreyo Epsteino vardu.
Ir vis dėlto – ji visada apsigindavo. Pasirinkusi tylos, santūrumo ir šaltakraujiškumo strategiją, Melanija išlaikė savo stiliaus ikoną primenančią poziciją, net kai audros siautė aplinkui.
Simbolis, kurį pasaulis stebi
Šiandien Melanija Trump įkūnija kontrastus. Ji – imigrantė iš mažo miestelio, tapusi pasaulio galingiausios valstybės pirmąja ponia.
Ji – moteris, pozavusi atvirose fotosesijose, bet kartu tapusi elegancijos ir santūrumo simboliu. Ji – asmenybė, gebanti stovėti šešėlyje, bet tuo pačiu rašyti laiškus, kurie gali nulemti diplomatinius procesus.
„Jos kelias – tai grožio, sėkmės, skandalų, skaičiuoto žingsnio ir šalto savitvardos derinys“, – sako vienas biografų. Ir, panašu, ši istorija dar toli gražu nesibaigė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą