Oksana Pikul atskleidė, kodėl iš tiesų subyrėjo jos ir Simo Jasaičio santuoka

Arūno Valinsko tinklalaidėje „Akis į akį su Arūnu Valinsku“ apsilankiusi moteris atvirai išklojo, kas lėmė jųdviejų santykių griūtį.

Pirmiausia O. Pikul pripažino, kad S. Jasaitis į jos gyvenimą atėjo ne iškart. Pasirodo, iš pradžių moteris jo vengdavo.

„Prieš atsirandant Simui, mano gyvenime buvo pats pikas, nieko netrūko. Jis taip pat buvo savo pike. Dėmesio, kaip ir jis, turėjau labai daug.

Ir galiu pasakyti, kad jis man tikrai nebuvo tas pagrindinis pasirinkimas, aš jo vengdavau, nekeldavau ragelio, net bėgdavau nuo jo. Jis pas mane laiptinėje ant laiptų sėdėdavo ir manęs laukdavo“, – kalbėjo ji.

Vis dėlto, galiausiai likimas juos suvedė – Oksana įsileido Simą į savo širdį. 2013-aisiais pora susituokė, o 2015-aisiais jiems gimė sūnus Dominykas.

Visgi laikui bėgant Oksanos ir Simo meilės istorija ėmė byrėti. Dabar moteris pirmą kartą taip atvirai prabilo apie skyrybų priežastį.

„Visos poros per metus praeina kažkokius sunkumus ir mes juos praėjome. Net ne vieną, buvo ir pakilimai, ir nukritimai, bet jis neatlaikė.

Aš ožiaragis darboholikas ir labai toks kartkartėmis šaltas, tiesmukas žmogus ir jis neatlaikė. Aš stiprus žmogus, o silpni vyrai šalia manęs anksčiau ar vėliau nuvysta“, – tinklalaidėje „Akis į akį su Arūnu Valinsku“ rėžė O. Pikul.

Paklausta, ar S. Jasaitį ji laikė silpnu, O. Pikul užsiminė apie tam tikras žmogaus savybes: „Taip, sielos nepakeisi. Kokia yra, su kokia ateiti, tokia ir bus. Genetika, išsilavinimas, kultūra.“

Žinoma moteris pridūrė, kad skyrybos jai nebuvo lengvas etapas – ji tikino norėjusi sukurti darnios šeimos įvaizdį.

„Aš ir toliau būčiau gyvenusi kartu, kad ir nesėkmingoje santuokoje. Kuomet tu turi verslą, versle yra patogiau, kad esi ištekėjusi, kad turi šeimą.

Aš dirbu su moterimis – yra tokie psichologiniai dalykai, kad tave kitaip priima, kai tu esi santuokoje, kai pas tave viskas tvarkoje toje šeimyninėje terpėje. Tai yra saugumas, patikimumas.

Man tai buvo labai patogu, nors santykiai jau nebebuvo geri. Aš gyvenau absoliučiai pilnai atsidavusi darbui, verslui ir sūnui. Bet mūsų santykiuose jausmų paskutiniais metais jau toli gražu nebebuvo – jis gyveno savo gyvenimą, o aš savo, tik susitikdavome po vienu stogu be tų jausmų“, – atviravo O. Pikul.