Paryžiuje gyvenanti nuomonės formuotoja Kazėnaitė: „Santuoka tampa kažkur pamesta vertybe“

„Tai iš tikrųjų labai jautru buvo tuo momentu, širdis drebėjo. Aš net turiu įrašą, kur atrodo man lipa širdis iš krūtinės ir visos emocijos veide. Ir verkti noriu, ir šypsausi, ir juokiuosi...“, – tęsė ji.

Kadrai iš karališkų 34-erių Deimantės ir ketveriais metais jaunesnio prancūzo Nicola Tabet vestuvių Prancūzijoje, Provanse, primena pasaką.

Asmeniškus, vienas kitam parašytus įžadus pora ištarė po įspūdinga gėlių arka, kurta garsiausio Lietuvos dekoratoriaus Manto Petruškevičiaus.

Šiandien žvelgdama į šiuos vestuvių kadrus namuose Prancūzijoje Deimantė tebesijaudina, nes tai buvo viena svarbiausių, jautriausių, ir įsimintiniausių šventės dalių.

Šventė, išskyrus netikėtai užklupusį lietų, pasak Deimantės, buvo tokia, kokios jiedu su Nicola norėjo. Nors vis daugiau jaunų žmonių renkasi gyvenimą kartu neįteisinus santykių, Deimantė sako visada žinojusi, kad nori tapti žmona.

„Suprantu, kad galim draugauti ir dešimt ar penkiolika metų, ir pasižadėti, ir būti, ir kažkokias vertybes turėti. Bet man visgi čia yra kažkoks ryžtas ir įsipareigojimas.

Kad ir kas nutiktų, pasistengsiu, bent jau įdėsiu visas pastangas, kad būtume kartu ir kad einame visus tuos žingsnius kaip namai, vaikai, įsipareigojimai kartu ir vienas kitą palaikysime.

Galima visą tą patį daryti, pasižadėti ir be santuokos, kažkam gal yra nesvarbu. Man tai atrodo vertybė, tik kažkur pamesta. Viską gali daryti kaip nori.

Esu super tolerantiška visų pasirinkimams, bet man gražu, kai vyras žengia gražų vyrišką žingsnį ir įsipareigoja“, – teigė D. Kazėnaitė.