Po skyrybų save naujai atradusi Ilona Juciūtė dalinasi patarimu kitoms moterims: „Dar ne vėlu viską pradėti iš naujo“

Šeštadienio popietę „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus prie ekranų pakvies įdomių istorijų ir netikėtų avantiūrų laida „Pirmi kartai“. Šios savaitės herojė – laidos „Skanus gyvenimas“ vedėja, kulinarė Ilona Juciūtė. 

Moteris neslepia, kad šventinis laikotarpis itin įtemptas ir darbingas, mat prieš metus ji nėrė į verslą ir sukūrė savo prieskonių liniją „Beriu“, kurią neseniai papildė ir kava „Geriu“.

„Verslininkė labai skambiai pasakyta, nes tai, ką darau, darau tik pirmus metus. Patirties jokios neturiu, bet vieną vasarą, trise su draugėmis nuvažiavom prie jūros ir šnekėjomės apie savo svajones bei tikslus. 

Aš visada norėjau išleisti kulinarinę knygą, tą jau esu padariusi, todėl kitas žingsnis buvo produktas, kurį galėčiau turėti savo virtuvėje. Mes vakarojom, grojo muzika, o viena draugė ant smėlio su pagaliuku nubraižė kažką ir sako – „jau nupiešiau etiketę“.

 Taip viskas prasidėjo: pasidarėme išvyką į Vokietiją, susiradome gamintojus, miksavome, padėjo technologai, namie testavome, važiavo atgal, keitėme. 

Tai ilgas ir sunkus procesas, reikėjo įdėti daug darbo. Taip pat ir su kava – tai dažniausiai mano geriamas gėrimas, tik vis sunkiau atrasdavau, kad nebūtų karti ar rūgšti, todėl ėmiausi šios užduoties pati“, - laidoje pasakoja moteris.

Prie drąsos imtis naujų projektų prisidėjo ir kardinalūs pokyčiai, nutikę Ilonos gyvenime. Šiandien ji skaičiuoja jau dvejus metus, kaip išsiskyrė su vyru ir nors tam tikrų nuoskaudų vis dar pasilikę, moteris tikina jaučianti išsilaisvinimą, kuris atneša laimę.

„Aš santuokoje pragyvenau 25-erius metus ir šeima man yra didžiausia vertybė. Labai būčiau norėjus, kad ji būtų viena ir amžina, bet ne visiems taip gaunasi. 

Tikrai neskatinu skyrybų, bet jeigu nesigauna, tai nereikia pamesti savęs. Vaikai užauga ir išeina, o finale lieki viena, tad pagalvojau apie save, kad dar ne vėlu viską pradėti iš naujo. 

Kai kasdien girdi „tau nepavyks, tu to nepadarysi, tai yra ne tau, tu esi nepakankama“, pradedi tuo tikėti, bet kai iš to išsilaisvini, kai išdrįsti patikrinti pavyks ar nepavyks – ateina didžiulis pasitenkinimas ir laimės pojūtis“, - atvirauja Ilona.

Nors kalbėti apie savo istoriją nėra lengva, Ilona noriai patirtimi dalinasi su kitomis moterimis, kuria bendruomenę, aktyviai bendrauja su sekėjomis, kurių likimai taip pat vingiuotais takais nutiesti. 

Todėl paklausta, kaip rasti savyje jėgos atsistoti ant kojų, kai žemė iš po jų slysta, Ilona išlieka atvira, teigdama, kad viskas prasideda nuo paprasčiausios meilės sau.

„Turbūt atėjo momentas, kai pagalvojau, kad savęs negerbiu. Poroje esame du vienodi žmonės, o aš leidau savęs negerbti, menkinti, galbūt kažkuriais atvejais naudoti psichologinį ar fizinį smurtą. Ir man pagailo savęs, pagalvojau, kad taip nenoriu. Nereikia su tuo taikstytis, blogiau nebus. 

Jeigu girdit tai, ką girdėjau aš, kad neva „po dviejų mėnesių pareisi ir nežinau ar aš tave atgal priimsiu“ – tai jūs pabandykit ir nenorėsit atgal pareiti. Labai geras jausmas būti su pačia savimi ir daryti dalykus, apie kuriuos visada svajojai ir niekada nedrįsai“, - patarimu dalinasi moteris.

Na, o tam, kad pasitinkant naujus metus skaudulių į juos būtų nusinešta mažiau, Ilonos laidoje lauks dar vienas įtampos, pykčio ir vidinių demonų paleidimo kupinas pirmas kartas, išsiliejant įniršio kambaryje „Daužtukas“.

Kitoje naudingų patarimų žiūrovams rubrikoje pirmasis laidos siužetas kvies atkreipti dėmesį į tai, kad naujausių tyrimų duomenimis, Europoje tik mažiau nei pusę neprigirdinčių žmonių nešioja klausos aparatus. Viena iš tokios statistikos priežasčių – žmonių patiriama stigma, nors šiuolaikiniai prietaisai yra tokie estetiški ir išmanūs, kad kartais juos net sunku atpažinti kaip tokius.

„Šiai dienai klausos aparatai yra lengvi, jie patogūs nešioti visą dieną, o iš estetinės pusės dažnai primena tiesiog įprastas ausines. Taip pat aparatai turi daug įvairių papildomų funkcijų: bevielį ryšį, kurio dėka galima bendrauti telefoniniais pokalbiais, taip pat galimybę klausytis muzikos ar net prijungti prie televizoriaus“, - teigia „OPERA klausos centro“ klausos protezavimo specialistė Jolanta Micevičienė.

Mitas, kad apie klausos aparatus reikėtų pagalvoti tik tuomet, kai jau visai nebegirdi. Problemos atidėliojimas gali turėti rimtų pasekmių: galvos skausmai, nuovargis, sutrikusi atmintis, taip pat padidėjusi rizika susirgti demencija. Klausą galima pasitikrinti ne tik sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir klausos centre.

„Simptomai, dėl kurių dažniausiai žmonės kreipiasi pas gydytojus manydami, kad jiems yra kažkas negerai su klausa, būna tokie, kad jie pradeda garsinti televizorius, girdi, jog kalba, bet nesupranta ką, vis perklausia, kas yra sakoma. Nereikia bijoti klausos aparatų, nes jie pagerina ne tik girdėjimą, bet ir norą bendrauti, socializuotis su kitais ir norą būti tarp žmonių, domėtis dalykais“, - sako specialistė.

Antrasis siužetas pasakos apie žmoguje esančių nervų sveikatą. Tokie simptomai, kaip ryte atsikėlus per kūną bėgiojančios skruzdėlytės ar keistas jausmas pėduose jau išduoda, kad reikėtų susirūpinti savo periferine nervų sistema.

„Periferinė nervų sistema yra tai, kas yra už centrinės nervų sistemos ribų. Visa ta struktūra yra viena nervinė ląstelė: neurono ląstelės kūnas yra nugaros smegenyse arba šalia jų, o visa atauga, tos pačios ląstelės dalis, pasiekia periferiją – kojų, rankų pirštų galiukus. 

Todėl kartais atsiranda tirpimo pojūtis, jutimo sutrikimo pojūtis, o kai liga progresuoja, ji kyla aukštyn, gali sutrikti judesiai, atsirasti paralyžiai“, - pasakoja gydytojas neurologas Arūnas Vaitkevičius.

Vaistininkai taip pat pastebi, kad su panašiais simptomais kreipiasi ne vienas lankytojas. Tinkamai parinkti maisto papildai, tokie taip „Periferisan“, gali padėti palaikyti normalią periferinės nervų sistemos veiklą, energijos apykaitą ir raumenų funkciją.

„Tikrai būna nusiskundimų, kad tarsi bėgioja skruzdėlytės kojose ar rankose. Taip gali būti dėl to, kad trūksta B grupės vitaminų, magnio, kad patiriam didelį stresą arba didelį nuovargį. 

Nervų sistema yra su tuo susijusi ir signalizuoja, tad tiek energijos trūkumas, tiek raumenų skausmas gali rodyti nervų sistemos sutrikimus“, - teigia vaistininkė Sigita Korbutaitė.

Trečiasis laidos siužetas kvies atsižvelgti į faktą, kad lietuviška žiema yra pavojingas laikas imuninei sistemai. Peršalimo ar virusinės ligos, paūmėję chroniški susirgimai bei nuovargis – neaplenkia nė vieno. Tą liudija ir bendrosios praktikos slaugytoja Kristina Galvanauskienė.

„Kadangi yra žiema, kaip medikė, susiduriu su pacientais, kurie serga, o pati nenoriu sirgti, todėl vartoju maisto papildą „Pomi-T“, nes noriu sustiprinti savo imuninę sistemą. 

Esu vegetarė, tačiau kad ir kaip stengiuosi, jog mityba būtų įvairiapusė, negaunu visų reikiamų maistinių medžiagų. Apie šį papildą išgirdau konferencijos metu, kad jis tinka po chemoterapijos, sergant lėtinėmis ligomis, o gera žinia ta, kad tai natūralus polifenolių-antioksidantų šaltinis“, - savo patirtimi dalinasi Kristina.

Jungtinės Karalystės Kembridžo universiteto mokslininkai, vadovaujami garsaus profesoriaus, onkologo Robert Thomas, atrinko daugiausiai polifenolių ir antioksidantų turinčius keturis superproduktus – brokolius, granatus, ciberžoles ir žaliąją arbatą, kuriuos patalpinę į kapsules, klinikiniais tyrimais nustatė jų priešvėžinį poveikį. 

Yra žinoma, kad polifenoliai ir antioksidantai, mažina ne tik onkologinių ligų, bet ir daugelio kitų lėtinių ligų riziką, nes palaiko imuninę sistemą. 

Atliktas nacionalinis klinikinis Pomi-T tyrimas pirmąkart pasaulyje patikimai įrodė, kad tinkamai suderinti skirtingų augalų polifenoliai ir antioksidantai, koncentruoti vienoje kapsulėje, slopina ne tik vėžio žymenų augimą, bet ir kitus organizmo uždegimo procesus, lemiančius įvairių lėtinių ligų atsiradimą bei vystymąsi.

„Tai, ką tu turėtum suvalgyti labai dideliais kiekiais, gauni iš vienos kapsulės. Aš šį papildą vartoju rytais, po pusryčių, kaip ritualą, o kartu atradau ir probiotikus „Yourgut+“. 

Tai puikus pasirinkimas po antibiotikų vartojimo, sergant lėtinėmis ligomis arba turint bėdų su žarnynu, skrandžiu, tam, kad žarnyno mikrobiota būtų sveikesnė“, - teigia bendrosios praktikos slaugytoja.

Laida „Pirmi kartai“ – tai puikus įrodymas, kad troškimui mėgautis gyvenimu ribų nėra! Laidos vedėjo Tomo Grigaičio kalbinami herojai, jų asmeninės istorijos bei pasiryžti pirmi kartai – šeštadieniais, 17 val., per „Lietuvos ryto“ televiziją.