Po tėvo mirties Norvegijos sosto įpėdinis princas tapo karaliumi Haakonu VIII

(1)

Norvegija turi naują karalių, kurio užduotis bus stabilizuoti Skandinavijos šalies monarchiją ir padidinti karališkosios šeimos populiarumą po kelių skandalų, įskaitant jo žmonos praeityje turėtus kontaktus su mirusiu lytiniu nusikaltėliu Jeffrey Epsteinu (Džefriu Epsteinu) bei jos sūnaus nuteisimą už išžaginimą.

53 metų sosto įpėdinis princas Haakonas (Hokonas) tapo karaliumi Haakonu VIII, kai penktadienį mirė jo tėvas Haraldas V. Vyriausias Haakono vaikas – 22 metų princesė Ingrid Alexandra (Ingrid Aleksandra) – dabar tampa sosto įpėdine

Haakonas išmano savo darbą. Jo tėvui senstant ir pastaraisiais metais prastėjant jo sveikatai, princas kelis kartus pavadavo jį kaip šalies regentas.

Norvegijos monarchija turi gilias šaknis, siekiančias IX amžių ir karalių Haraldą Gražiaplaukį. Kai 1905 metais Norvegija atgavo nepriklausomybę, trys ketvirtadaliai rinkėjų nacionaliniame plebiscite pritarė monarchijos atkūrimui. Šiandien šis vaidmuo iš esmės yra simbolinis, nes valdžia priklauso renkamam parlamentui, tačiau šalies karališkoji šeima išlaiko žinomumą ir vaidmenį pristatant turtingą tautą visame pasaulyje.

Haakonas yra jaunesnis Haraldo vaikas, gimęs dvejais metais vėliau už savo seserį, princesę Marthą Louise (Martą Luizę). Tačiau kaip vyriausias vyriškos lyties palikuonis, jis tapo sosto įpėdiniu, kai 1991 metais mirė jo senelis, karalius Olavas.

1990 metais Norvegijos konstitucija buvo pakeista, kad būsimi pirmagimiai – nepriklausomai nuo lyties – turėtų pirmenybę sosto paveldėjimo eilėje. Tačiau atgaline data ši taisyklė nebuvo taikoma.

1998 metų knygoje Haakonas pasakojo, kad vaikystėje svajojo turėti žaislų parduotuvę, tačiau netrukus suprato, kad jo gyvenimas jau suplanuotas ir vieną dieną jis taps karaliumi.

Jis turi politikos mokslų bakalauro laipsnį, įgytą Kalifornijos universitete Berklyje, ir vystymo studijų magistro laipsnį, įgytą Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykloje, kur specializavosi tarptautinės prekybos ir Afrikos srityse. 1995 metais jis baigė Karališkąją Norvegijos jūrų akademiją, taip pat atliko praktiką Užsienio reikalų ministerijos diplomatų rengimo programoje.

Haakonas, aistringas banglentininkas, slidininkas ir sportininkas, Norvegijos transliuotojui NRK sakė, kad jei nebūtų buvęs karališkosios šeimos narys, būtų tapęs banglentininku. Jis taip pat yra melomanas, mėgstantis roko ir repo muziką, o jaunystėje būsimasis karalius lankydavo festivalius visoje Europoje.

Prašė karaliaus leidimo vesti

Kai Haakonas 1999 metais populiariame muzikos festivalyje Norvegijoje sutiko Mette-Marit Tjessem Hoiby (Metę Marit Chesem Hoibi) – vienišą motiną, kurios vaiko tėvas buvo nuteistas kalėti už kokaino laikymą, – jis žinojo, kad tai bus sunki kova, ypač todėl, kad ji taip pat buvo pastebėta vakarėliuose, kuriuose buvo vartojami narkotikai.

Šalis buvo pasidalijusi. Vieni džiaugėsi meile, kiti buvo nusiteikę skeptiškai. Norvegijos laikraštis VG 2000 metais rašė, kad Haakonas „gyvena arčiau žmonių nei bet kuris kitas sosto įpėdinis iki jo“.

2000 metų gegužės mėnesio interviu NRK Haakonas sakė, kad dešimtojo dešimtmečio pradžioje „Osle atsirado jaunimo kultūra“, ir pripažino, kad M. M. T. Hoiby tuo metu buvo „aktyvi šios aplinkos dalis“.

„Akivaizdu, kad ten vyksta gana ekstravagantiški vakarėliai“, – sakė H. Haakonas.

Vis dėlto jis gavo leidimą vesti M. M. T. Hoiby iš savo tėvo, kuris taip pat buvo vedęs nekilmingą moterį. Ir nepaisant jos praeities, Norvegijos žmonės rado daug priežasčių pamėgti šią aukštą šviesiaplaukę moterį, pasižyminčią nuolatine šypsena, žemišku elgesiu ir neslepiama meile Haakonui.

Jie susituokė 2001 metų rugpjūtį Oslo katedroje. Poros populiarumas išaugo dėl kruopščiai puoselėjamo paprastumo ir karališkajai šeimai privalomos prabangos bei grakštumo derinio. Jie nuolat buvo ant bulvarinių žurnalų viršelių, tačiau stengėsi gyventi palyginti įprastą ir privatų šeimos gyvenimą.

Jie turi du vaikus: Ingrid Alexandrą ir princą Sverre Magnusą (Sverę Magnusą). Haakonas taip pat tapo M. M. T. Hoiby sūnaus Mariaus Borgo Hoiby, kuris neturi karališkojo titulo, įtėviu.

Karališkosios šeimos reputacija nukentėjo dėl M. B. Hoiby teismo

Birželį M. B. Hoiby buvo nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme, pripažinus jį kaltu dėl išžaginimo. Jis buvo pripažintas kaltu dėl dviejų iš keturių jam pareikštų kaltinimų, o dėl kitų dviejų išteisintas. Jis taip pat buvo nuteistas už užpuolimą ir smurtą artimoje aplinkoje. M. B. Hoiby advokatai pareiškė, kad nuosprendį apskųs.

Teismo procesas vyko iš naujo tiriant karališkosios šeimos veiklą po to, kai paaiškėjo praeityje buvę Mette-Marit kontaktai su J. Epsteinu, mirusiu lytiniu nusikaltėliu. Ji viešai atsiprašė už šią pažintį ir sakė, kad palaikydama ryšius su juo pasielgė neprotingai. Pati ji nėra kaltinama jokiais nusikaltimais.

Kovo mėnesio televizijos interviu ji teigė, kad J. Epsteinas ja manipuliavo ir ją apgaudinėjo, o per 2013 metų susitikimą jo dvare Palm Biče, Floridoje, ji jautėsi nesaugiai.

2018 metais karališkieji rūmai pranešė, kad Mette-Marit buvo diagnozuota reta lėtinės plaučių fibrozės forma, todėl kartais ji turi daryti pertraukas nuo savo oficialių pareigų. Dėl nepagydomos būklės jai darėsi vis sunkiau kvėpuoti, ją vargino sausas kosulys ir nuovargis, svorio kritimas bei apetito praradimas. Birželį jai buvo atlikta plaučių transplantacija.

Viena iš naujojo karaliaus užduočių bus sustiprinti visuomenės paramą karališkajai šeimai. Nors didžioji dalis žmonių ją vis dar palaiko, pastaraisiais metais ši dalis sumažėjo, o šiais metais, vykstant M. B. Hoiby teismui, patyrė stiprų smūgį. Haakono sesers Marthos Louise, parašiusios knygų, kuriose teigė bendraujanti su angelais, kritikai dėl šeimos reputacijos problemų kaltina ir ją.

Martha Louise, kuri anksčiau pragyveno santuokoje 14 metų, 2024-aisiais ištekėjo už Dureko Verretto (Dureko Vereto), amerikiečio, kuris savo svetainėje prisistato šamanu ir gydytoju. 2022 metais ji pranešė, kad po „daugybės klausimų, susijusių su manimi ir mano sužadėtinio vaidmeniu“, ji oficialiai nebeatstovaus Norvegijos karališkajai šeimai.

Norvegijos laikraščio „Dagbladet“ 2022 metų pabaigoje paskelbta apklausa parodė, kad 68 proc. respondentų nori išlaikyti monarchiją. Kai 2017 metais NRK uždavė tą patį klausimą, parama karališkajai šeimai siekė 81 procentą.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder