Po Venesuelą purčiusių žemės drebėjimų Gailė Butvilaitė prakalbo apie realybę

Savo instagrame G. Butvilaitė paviešino įrašą, kuriame kreipėsi į savo sekėjus su pagalbos prašymu Venesuelai. Ji taip pat paviešino faktus, kurie teigė, kad yra kitokie, nei skelbia valdžia.

„Labas, birželio 24 dieną mano miestą Karakasą sukrėtė du labai stiprūs žemės drebėjimai. Vienas 7,2, o kitas 40 sekundžių po jo – 7,5. Tokie dideli žemės drebėjimai bet kokiai šaliai yra didžiulė tragedija, bet Venesuelai dar labiau ir aš paaiškinsiu, kodėl.

Jau savaitė, kaip ir visi venesueliečiai ir mylintys Venesuelą, gyvenu nuolatiniame informacijos sraute, žiūriu, kuo žmonės dalinasi, seku gelbėjimo operacijas, kiekvieną informaciją. Ačiū Dievui, mano draugai, gyvenantis Venesueloje, viską daro, padeda. Mane labai skaudina, kad Lietuvos draugai paklausia manęs, nes žino, kas vyksta, tačiau žiniose nėra pranešama, tiesiog perrašomi rėžimo pateikti skaičiai, lyg tai būtų neginčijama tiesa. Neva žuvo 2000 žmonių, o tokios organizacijos kaip UNICEF praneša, kad jau 6 mln. žmonių liko sukrėsti, be gyvybės, namų, šeimų, sužeisti.

Tai yra tragedija, baisus dalykas, bet visa tai parodo, koks žiaurus gali būti Venesuelos komunistinis rėžimas.

Venesuela sustingusi komunistinės diktatūros gniaužtuose gyvena nuo 1998 metų, per tą laiką valstybė buvo sistemingai silpninama, žmonėms meluojama, sveikatos apsauga, infrastruktūra, žmonių saugumas, visa tai nustumta į paskutinę vietą.

Venesuelos valdžia ir kariuomenė puikiai sugeba smurtu, ginklais ir baime valdyti žmones, bet ne padėti. Mes, venesueliečiai tai žinome, todėl žinant, kokią valdžią turime, žinome, kad niekas nepadės, todėl patys venesueliečiai, kurie yra Venesueloje ir, kurie ten negyvena, stengiamės padėti, o taip pat skubiai prisijungia ir visas pasaulis.

Tačiau valdžia vietoje bendradarbiavimo atsisako priimti pagalbą, ji nėra įleidžiama į kai kurias vietoves, keli lėktuvai buvo nepriimti į šalį, gelbėtojai, kurie skrido į Venesuelą buvo nusiųsti atgal į savo šalį, o kariuomenė nebuvo siunčiama galėti žmonių.

Vietoje kastuvo jie buvo siunčiami su ginklais neva palaikyti tvarką ir nusifotografuoti prie sugriuvusių pastatų, kol žmonės savo rankomis ir nagais traukė kitus. Valdžia nepadeda savo piliečiams, o politizuoja tragediją.

Vienas skaudžiausių vaizdų buvo, kai Delcy Rodriguez surengė spaudos konferenciją, kad padėkotų visiems gelbėtojams ir vaišino juos kokteiliais, kol jie prašėsi padėti tiems, kurie yra po griuvėsiais. Yra video, kuriame Amerikos gelbėtojas rėkia ant Diosdado Cabello, sako: „Ten yra žmonės, aš noriu jiems padėti“, tačiau Diosdado sako: „Ne, ne, tu turi eiti fotkintis ten, tu turi padaryti video užsienio sklaidai“.

Iki šiol stovi dar nepajudinta sunkioji technika vien dėl to, kad jie neturi degalų, o žmonių organizuojamos humanitarinės pagalbos vietos buvo uždaromos tik todėl, kad jas organizavo demokratinė opozicija. Taip pat yra video, kaip kariuomenės žmonės eina į griuvėsius vogti pinigų ir daiktų.

Tai yra Venesuelos realybė. Suprantu, kad tai sunku paaiškinti, suprantu, kad jums kyla klausimas, o kodėl jie taip daro. Nuoširdžiai aš tam neturiu atsakymų, man tai yra nežmogiška, man tai yra absurdas, bet komunizmas ir yra absurdas, mes tai jau žinome. Tačiau yra kita dalis, tai yra žmonės.

Kas iš čia turi pažįstamų, kuris yra venesuelietis, esu įsitikinusi, kad jūs pasakysite, jog jis yra geriausias žmogus žemėje, nes taip ir yra. Mes įpratę prie tokio gyvenimo, daugelį metų mūsų negelbėjo jokia valdžia, mes gelbėjome vienas kitą. mūsų. Vienybė, kūrybiškumas ir rūpestis vieni kitais, todėl šiandien vienijasi ne tik visa Venesuela, bet ir visas pasaulis rinkdami paramą ir padėdami visi kiek tik gali, kai kurie dėl savo šalies rizikuoja viskuo. Grįžta persekiojami kaip politiniai kaliniai į savo šalį, nors žino, kad jei pagaus, bus viskas, kitas pavyzdys yra kai savanoriai iš Majamio sukrovė privatų lėktuvą pilną pagalbos, išskrido į Venesuelą, o rėžimas jiems teigė, kad neįsileis jų. Pilotas apsimetė, kad jų negirdi ir nusileido.

Visa tai pasakoju netam, kad jus išgąsdinčiau, pasakoju, nes Venesuelai mūsų pagalbos reikės ilgai. Mūsų šalis neturi infrastruktūros, kad atsigautų po tokios tragedijos, bet žmonės ten vis tiek gyvens tarp griuvėsių, be namų, be tėvų vaikai, vis dar ieškos artimųjų, pagalbos, kad pavalgytų, pamiegotų, išgyventų. Todėl nepykite, šis įrašas nebus paskutinis. Venesueliečiai yra labai daug prisikentėję, jie nusipelno laisvės, gyventi saugiai. Bet kokia pagalba yra priimama ir ji tikrai padeda. Mūsų mintys, maldos, pasidalinimai, pokalbiai arba prisidėjimas. Patikėkite, tai yra tikrai labai daug. Ačiū jums iš visos širdies“, – sakė G. Butvilaitė, kuri vaizdo įrašą sukūrė kartu su Giedriumi Gabrieliumi Žiuku, dirbančiu su demokratine Venesuelos opozicija.

Primename, kad per spaudos konferenciją D. Rodriguez teigė, kad birželio 24 d. įvykusios nelaimės aukoms masinių kapų neplanuojama įrengti, nes tūkstančiai žmonių vis dar laikomi dingusiais po dviejų žemės drebėjimų. Dabar Venesueloje visas dėmesys sutelkiamas tiems, kurie išsigelbėjo.

Daugelis tapo benamiais, trūksta maisto ir vandens, ligoninės perpildytos, o ekspertai perspėja apie ligų protrūkių riziką. Venesuelos gyventojai neslepia pykčio dėl nepakankamo vyriausybės atsako į nelaimę, nes pagalba daugeliui atvyksta lėtai. Per spaudos konferenciją ketvirtadienio vakarą D. Rodriguez gynė savo vyriausybės atsaką siunčiant į pagalbą kariškius ir civilius pareigūnus.

„Per pirmąją parą pareigūnų skaičius pasiekė 4000, o per 48 valandas – 11 tūkst.“, – žurnalistams sakė ji.

Vyriausybė nepateikė jokių duomenų, kiek žmonių dingo, tačiau Jungtinių Tautų duomenimis, vis dar dingę yra iki 50 tūkst. žmonių.

Du stiprūs 7,2 ir 7,5 balo žemės drebėjimai sugriovė ištisus rajonus naftos turtingoje Venesueloje, dešimtmečius kamuojamoje ekonominės krizės, nuniokojusios infrastruktūrą ir sveikatos priežiūros paslaugas. NASA duomenys rodo, kad beveik 60 tūkst. pastatų greičiausiai buvo apgadinti arba sunaikinti.

Pareigūnų teigimu, 13 tūkst. žmonių liko be namų, daugelis jų miega palapinėse gatvėse, parkuose ir tuščiuose sklypuose. Dauguma sugriuvusių pastatų labiausiai nukentėjusioje La Gvairoje šiauriau Karakaso pažymėti raide „D“, reiškiančia „mirusieji“. Šis ženklas rodo, kad pastatai buvo apieškoti, bet nerasta jokių gyvybės ženklų.

Giminaičiai, savanoriai ir gelbėtojai daugiausia dėmesio skiria žuvusiųjų paieškai, tačiau tikimybė rasti ką nors gyvą po didžiulėmis griuvėsių krūvomis sparčiai mažėja po kritinio 72 valandų laikotarpio.

54 metų Cesaras Gonzalezas, ugniagesys iš Meksikos ir paieškos bei gelbėjimo šunų prižiūrėtojas, pagirdė du savo šunis Dzeusą ir Bomą. „Vienas skirtas gyviesiems aptikti, kitas – lavonams. Vos prieš dvi dienas buvo daug daugiau vilties. Dabar reikėtų stebuklo“, – sakė jis.

Pasaulio maisto programa antradienį paragino skirti 50 mln. dolerių, kad Venesueloje tris mėnesius būtų galima pamaitinti apie 500 tūkst. žmonių.

Eilės prie pagalbos kasdien ilgėja, daugelis išgyvena savanorių ir bendrapiliečių geranoriškų aukų dėka.