Mokslininkai Žemės gelmėse aptiko 6 anksčiau nežinomas struktūras: jose gali slypėti nežemiškos kilmės objektas

Kaip žinoma, Žemė susideda iš plutos, mantijos ir branduolio, kuris prasideda maždaug 2900 km gylyje bei yra padalintas į išorinį skystąjį ir vidinį kietąjį branduolį.

Geologiniai procesai mantijoje sukelia litosferos plokščių judėjimą planetos paviršiuje, o tai lemia žemės drebėjimus.

Būtent šiuos procesus mokslininkai panaudojo tam, kad suprastų, kas vyksta itin dideliame gylyje.

Tyrimo rezultatai buvo publikuoti moksliniame žurnale „Journal of Geophysical Research: Solid Earth“, rašo „ScienceAlert“.

Kaip sejsminės bangos padėjo išvysti paslėptas struktūras

Šio tyrimo autorystė priklauso mokslininkų komandai, kuri pritaikė naują metodiką: įvykus žemės drebėjimui, stipresnės ir silpnesnės seisminės bangos skrieja per Žemės gelmes ir yra užfiksuojamos specialiais detektoriais.

Silpnesnės seisminės bangos ties branduolio ir mantijos riba detektorių gali pasiekti anksčiau nei stipresnės.

Analizuojant šių bangų sklidimo laiką, tyrėjams pavyko išvysti paslėptas struktūras.

Jei ankstesni tyrimai rodė, kad apatinėje mantijos dalyje egzistuoja tarsi atsitiktinės, viena nuo kitos izoliuotos struktūros, tai naujasis tyrimas atskleidė ką kita.

Paaiškėjo, kad ten esantys smulkesni dariniai jungiasi į ištisines ir itin plačias sritis.

Senovinio kosminio objekto pėdsakai ir įtaka ugnikalniams

Mokslininkai mano, kad šios struktūros galėjo susidaryti daugiau nei prieš 4 milijardus metų.

Jos gali savyje saugoti kito objekto liekanas – to paties dangaus kūno, kuris kadaise įsirėžė į Žemę ir kurio dėka susiformavo Mėnulis.

Esant milžiniškam slėgiui ir aukštai temperatūrai ties branduolio ir mantijos riba, medžiaga gali kisti, suformuodama darinius, pasižyminčius visiškai kitokiomis fizinėmis savybėmis nei juos supanti mantija.

Tyrėjai išskyrė 6 atskiras didelio masto struktūras, esančias po Eurazija, Vidurine Azija ir pietine Atlanto vandenyno dalimi.

Šie dariniai gali daryti įtaką mantijos judėjimui bei magmos temperatūrai po ugnikalniais, o tai gali lemti, ar įvyks išsiveržimas ir koks stiprus jis bus.

Taip pat šios struktūros gali suteikti naujų žinių apie tai, kaip formavosi pačios litosferos plokštės.

Šaltinis: Unian.net