„Kai į namus atvažiuoja policija – man visada kone širdis stoja. Ar nepasakys, kad jas rado negyvas? Skaudu ir dėl to, kad negaliu bendrauti su vyresniuoju savo anūku, kuris gyvena Italijoje“ – sako Kaune gyvenanti Ingos mama Rita. Moteris tikisi, kad jos dukters ir anūkės policija neras.
Istorija – dramatiška
Ingos Salos istorija yra sudėtinga ir dramatiška. Moteris buvo sukūrusi šeimą su italu, iki sūnaus gimimo gyveno abejose šalyse – tiek Lietuvoje, tiek Italijoje. Pastarojoje gimė sūnus, čia teismo sprendimu ir nustatyta jo gyvenamoji vieta.
Tuo tarpu dukra Agata gimė jau Lietuvoje, kur moteris praleido visą nėštumo laiką, lankėsi pas medikus. Pasak Ritos, nuo 2018 metų jos dukra Lietuvoje gyveno nuolat.
Nepaisant to, Lietuvos teismai bylą dėl mergaitės gyvenamosios vietos perdavė nagrinėti italams, o šie nutarė, kad mergaitė turi augti Italijoje su tėvu.
„Italijos teismai sprendė dėl abiejų vaikų. Kauno apylinkės teismas atmetė Ingos ieškinį kaip neteismingą Lietuvai, o Italijos teismas priėmė sprendimą dėl abiejų vaikų globos vyrui, atmesdami absoliučiai visus Ingos patirto smurto įrodymus, jų nevertindami, neatsižvelgdami į jų pačių nustatytą faktą, kad vaikų mamos gyvenamoji vieta Lietuvoje“, – teigė Ingos mama, taip pat atkreipusi dėmesį, kad tokia teismo nutartis pažeidžia Hagos konvenciją.
Į Ingos Salos istoriją pernai sureagavo nevyriausybinės organizacijos, taip pat vyko diskusija Seime. Buvo teigta, kad iki tragedijos tėra vienas žingsnis ir Lietuvoje galime turėti dar vieną „Matuko istoriją“, šį kartą – kiek kitokią. Tačiau teismo sprendimo vykdymui tai reikšmės neturi – jis turi būti vykdomas.
Iki šiol rasti nepavyko
Inga su dukra be žinios dingo 2023-ųjų vasarą. Pareigūnams iki šiol jų rasti nepavyko. Teisėsauga ne kartą kreipėsi į visuomenę, prašydama suteikti vertingos informacijos. Kaip sako Ingos mama Rita, daug žmonių jos dukrą palaiko ir nori atvirkščio rezultato – kad jų policijai rasti nepavyktų.
Kaip pernai rašė žiniasklaida, remdamasi policijos duomenimis, moteris su dukra galimai nėra išvykusios iš Lietuvos.
Ingos istorija yra panaši į prieš daugybę metų nuskambėjusios Ingos Rinau bylą. Bylą I.Rinau pralaimėjo ir jos dukra išvežta gyventi į Vokietiją, pas tėvą.
Vis tik, sako I.Salos mama, šios istorijos nėra identiškos. Esmė, dėl kurios sunkiai suvokiami teismų sprendimai – Ingos Salos dukra gimė Lietuvoje, čia gyveno. Teismas sprendimą ją grąžinti priėmė tada, kai mergaitė dar buvo žindoma motinos pienu.
„Aš nežinau, ar ramiai miega teisėjai, priėmę tokius sprendimus?“ – klausė Rita.
Esmė, dėl kurios sunkiai suvokiami teismų sprendimai – Ingos Salos dukra gimė Lietuvoje, čia gyveno.
Pasak Ritos, teismai rėmėsi tuo, kad moteris dviem paroms buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą Italijoje: „Nors ji gimdė Lietuvoje, gyveno Lietuvoje, turėjo savo verslą.
Teismui pateikti visi tai įrodantys dokumentai, taip pat Lietuvoje gaudavo vaiko auginimo išmokas. Tačiau per pandemiją Inga vyko į Italiją pasiimti sūnaus, kurį sutuoktinis išsivežė apgaule.
Ji padarė tai, kas neįmanoma – sugebėjo nuvykti į šalį, kai valstybių sienos buvo uždarytos.
Važiavo tuomet su trijų mėnesių Agata, o į šalį mano dukra galėjo būti įleista vieninteliu atveju – jei Italijoje bus deklaruota jos gyvenamoji vieta. Tą ji ir padarė – dviem paroms deklaravo savo gyvenamąją vietą.
Kauno apylinkės teismas tuo ir rėmėsi, atsisakydami priimti Ingos skyrybų ir vaikų globos klausimo ieškinį.“
Dukra buvo susisiekusi vieną kartą
Kaune gyvenanti Rita įkūrė „Ingos vaikų apsaugos paramos-labdaros fondą“ ir kartu su teisininkais siekia vaikų gyvenamosios vietos bylos atnaujinimo.
„Vyksta intensyvus darbas, reikalingos lėšos teisinėms paslaugoms apmokėti. Todėl įkūriau fondą, prašau žmonių paramos. Beje, kai banke atidarinėjome fondo sąskaitą, mūsų irgi klausė – kam? Bet taip yra – žmogus dingęs, bet procesai vyksta.
Tikimės, kad gal Hagos konvencija Lietuvoje pradėjo galioti, kalbant apie mergaitės gyvenamąją vietą. Pagal Hagos konvenciją, užtenka vaikui metus pragyventi šalyje, kad toje šalyje būtų nustatyta nuolatinė jo gyvenamoji vieta. O mano anūkei bus jau penki metai“, – sakė moteris.
Apie tai, kad dukra ketina slėptis nuo teisėsaugos, moteris teigia neįtarusi. Kai ši dingo, o policija paskelbė paiešką, Rita sako buvusi tikra, kad jos abi nužudytos: „Tikrai maniau, kad tai bus žento darbas.“
Su mama Inga Sala telefonu susisiekė praėjus maždaug dešimčiai dienų nuo dingimo. Ji paskambino iš nežinomo numerio, o pokalbis buvo trumpas.
Moteris nuramino mamą, kad joms su dukrele viskas gerai. „Per tas dešimt dienų aš, kalbant perkeltine prasme, buvau dešimt kartų mirusi. Galvojau, kad jos nebegyvos. Inga pasakė: jei mums kas nors nutiks, bus kas tau praneš“, – pokalbį prisiminė Rita.
Ar dukra yra Lietuvoje, o gal išvykusi, moteris sako nežinanti. Didžiausia jos viltis – kad teisėsaugai jų rasti nepavyktų, o per tą laiką pavyktų pasiekti pokyčių teisiniu keliu. Tuomet ir Inga, ir jos dukra būtų saugios Lietuvoje.
„Kai žiniasklaidoje atsiranda straipsnis apie Ingą – sulaukiu ir nepažįstamų žmonių reakcijų. Žmonės irgi linki, kad policija jų nerastų“, – kalbėjo moteris.
Daugiau nė karto Inga Sala su mama nebuvo susisiekusi. Rita neabejoja, kad jos telefono pokalbių klausomasi, tą, tikėtina, supranta ir besislapstanti dukra.
Nėra dienos, kad nepagalvotų apie dukrą ar anūkę
Kai Inga Sala dingo be žinios – į policiją kreipėsi Italijoje gyvenantis jos buvęs sutuoktinis. Jis pareigūnams pranešė negalintis susisiekti su I.Sala. Tada paaiškėjo, kad moters ir jos dukters niekur nėra.
Pareigūnų dėmesio sulaukė ir Ingos mama. Jie, vykdydami paiešką, ne kartą buvo atvažiavę į Ritos namus.
„Kaip tik tuo metu atsikrausčiau gyventi pas sergančią mamą, nenorėjau jos vežtis pas save, kad nekeistų gyvenamosios vietos.
Būdavo, suvažiuoja pareigūnai, klausinėja manęs, klausinėja mamos, taip ją išgąsdindami. Dabar jau kurį laiką policijos nebuvo.
Gal jie tikėjosi, kad Inga pas mane gali slėptis? Užtenka Lietuvoje jau dviejų motinų, nušokusių nuo tilto“, – kalbėjo moteris.
Rita sako, kad nėra nė dienos, kuomet ji nepagalvotų apie dukrą ar anūkę, kuriai dabar jau – beveik penkeri metai.
Pareigūnai apsilankė ir Ingos brolio namuose Kėdainių rajone: „Mano sūnus pasakė taip: aš savo sesę pažįstu – jei ji pasislėpė, jūs jos nerasit. Dieną ir naktį meldžiu, kad taip būtų.“
Tokių istorijų – ne viena
Pasak Ritos, žmogui, kuris nėra įsigilinęs į Ingos Salos situaciją, sudėtinga suvokti, į kokią istoriją patekusi moteris.
Saugodama dukrą ji nebegali bendrauti su Italijoje gyvenančiu sūnumi, jos dukra negali lankyti darželio ir gyventi normalaus tokio amžiaus vaiko gyvenimo. Tikėtina, kad moteris gyvena nuolatinėje baimėje būti rasta. Tokioje pačioje baimėje – ir jos artimi žmonės.
Rita svarsto, kas nutiktų, jei mergaitė būtų išvežta į Italiją – svetimą jai šalį, pas tėvą, kurio ji nė nepažįsta: „Ir jos gimimo vyras nenorėjo, Inga verkė man nėštumo metu dėl vyro terorizavimo darytis abortą, o gimusia dukra visiškai nesirūpino. Ar tokie sprendimai – tikrai vaiko gerovei, jo interesams?“
Pasak pašnekovės, per Ingos istoriją išryškėjo tai, kas vadinama instituciniu smurtu: „Tokių istorijų, kaip mano dukters, yra daugybė.“
Buvo nuvažiavusi į Italiją
Dar vienas momentas – Rita negali bendrauti su Italijoje gyvenančiu anūku. Ji 2023 metais buvo nuvykusi į Italiją, sutarusi dėl šio vizito su buvusiu žentu, gavusi sąrašą anūko drabužių ir batų dydžių, mėgstamų žaislų ir žaidimų pavadinimus, tačiau buvęs žentas močiutei pamatyti anūko neleido.
„Važiavau netrukus po operacijos, nemokėdama kalbos. Vertėjauti ten sutiko Italijoje gyvenanti Ingos draugė. Deja, nors ir kreipėmės į policiją, tačiau susitikti su anūku man neleido, pavyko tik perduoti dovanas. Net nežinau, ar jos vaiką pasiekė. Sunki, sudėtinga buvo toji kelionė“, – kalbėjo moteris.
2024 metais moteriai anūko nepavyko pasveikinti su šventėmis: „Paskutinį kartą telefonu atsiliepė per vaiko gimtadienį, pernai pavasarį.“
Tačiau moteris tiki, kad galiausiai savo tiesą įrodyti pavyks, nepaisant to, kad buvusio Ingos vyro šeima turi gerokai daugiau finansinių resursų: „Bet jie nei mano, nei Ingos vidinės stiprybės nepalauš.“
Pasak Ritos, po to, kai prasidėjo teismai ir kova už vaikus, Inga itin daug gilinosi į teisinius dalykus, taip pat ketino teisę studijuoti.
„Galiu garantuoti: ji šią kovą tęs, jos laimėjimu viskas nepasibaigs. Mano dukra yra stipriai teisiškai pasikausčius. Ką ji pradėjo – tik savo bylomis nebaigs, ji turi perduoti kitoms mamoms. Kovos, kol bus gyva. Ne tik už savo vaikus, už kitus vaikus – taip pat. Mes apie tai jau kalbėjome. Ji labai stipri, protinga, apsiskaičiusi“, – kalbėjo Rita.
Neatmeta galimybės kreiptis į Strasbūrą
Šeima neatmeta galimybės kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą Strasbūre, mat, kaip teigia procesinius dokumentus rengiantis juristas Povilas Mažeika, byloje yra ne vienas procesinis pažeidimas.
„Pavyzdžiui, teismas rėmėsi itališku dokumentu, kur neva Inga prašė išmokėti draudimo išmoką. Tačiau parašo vietoje matosi, kad uždėtas lapelis su Ingos vardu, pavarde, parašu ir panašu, kad jis – išplėštas iš kažkur kitur. Lietuvos teismas tuo dokumentu rėmėsi, įrodinėjant, kad moters gyvenamoji vieta yra Italijoje.
Ekspertizė tai patvirtino, tada kreipėmės į policiją, tačiau pareigūnai nepradėjo tyrimo, nes dokumentas galimai suklastotas Italijoje. Bet mes sakėme, kad panaudotas jis juk Lietuvoje kas taip pat atitinka klastojimo kaip nusikalstamos sudėtį ir kvalifikavimą“, – kalbėjo P.Mažeika.
Juristas taip pat akcentavo Hagos konvenciją. Anot jo, jei vaikas „pagrobtas“ (būtent vaiko pagrobimu ir buvo apkaltinta I.Sala) ilgiau nei metus ir tėvas nesiima realių veiksmų jį susigrąžinti – tai yra pagrindas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą.
Kai I.Sala dingo, juristas taip pat sulaukė pareigūnų vizito, mat su šios bylos procesiniais dokumentais jis dirba jau keletą metų: „Ir pas mane Alytuje buvo, kratas darė, namuose kambarius apieškojo, mano draugės dokumentų paprašė, taip pat pas mano klientę Molėtuose.
Aš irgi džiaugiuosi, kad Ingos neranda. Ji nėra kvaila, aš manau, kad ji yra teisi.
Pagaliau juk jos buvęs vyras sutiko, kad mergaitė būtų pas ją. Policijos apklausos protokolas yra, tą patvirtino ir antstolė – mergaitė lieka su ja, jis pasiima sūnų. Ji buvo Lietuvoje, gimė Lietuvoje.“
Tačiau vėliau jis persigalvojo, panoro auginti ir dukrą. Inga Sala buvo pasakojusi, kad jai teko patirti vyro smurtą, jai sudaromos įvairios kliūtys bendrauti su sūnumi.
„Kai su vyru santykiai dar buvo normalesni, jis berniuką nuo jos atitolindavo, neleisdavo su vaizdu kalbėti. Ir verkiantis, ir visoks buvo tas vaikas.
Inga kreipėsi į Italijos vaikų teises ginančią instituciją dėl galimo smurto, tačiau jie patikrinimą padarė tik po aštuonių mėnesių ir pateikė išvadą, kad Ingos skundas nepasitvirtino, nes ant vaiko kūno smurto žymių nepastebėta“, – pasakojo juristas.
Pasak jo, I.Salos istorija nėra išskirtinė: su panašiomis problemomis susiduria nemažai moterų, kurios sukuria šeimas su užsieniečiais, o gimus vaikams ir pašlijus santykiams moterys nori grįžti gyventi į Lietuvą. Jei tai padaroma be vyro sutikimo – Hagos konvencija tokį faktą traktuoja kaip vaiko pagrobimą.
Konvencija neveikia taip, kaip tikėtasi
2023 metų vasarą Seime vykus diskusijai apie moterų patiriamą institucinį smurtą kalbėta ir apie tai, kad Hagos konvencija neveikia taip, kaip tikėtasi.
Praėjusios kadencijos Seimo narė Morgana Danielė atkreipė dėmesį į tai, kad problema tarptautinė ir auganti: „Apie šį ydingumą, ypač kada yra tarptautinės bylos, kalba ir Jungtinės Tautos.“
Jungtinių Tautų ataskaitoje rašoma, kad trys ketvirtadaliai bylų yra pradedama po to, kai moterys, bėgančios nuo smurto, tampa pagrobėjomis. „Tai – aiškus rodiklis, kad kažkas neveikia, kad kažkas blogai su įstatymine baze, nes mes turime įstatymą, kuris atsisuka prieš auką.
Būtent neviltį jaučia daug moterų, kurios su tuo susiduria. Vienas dalykas yra nenoras vykdyti teismo sprendimo, kitas dalykas, kai teismo sprendimas matomas kaip nesuprantamas. Ne tik pačios moters, bet ir kitų organizacijų. Jis matomas kaip neteisingas.
Mama pasijaučia įsprausta į situaciją, kai jai nelieka kito pasirinkimo, kaip apsaugoti save ir kūdikį nuo žalos. Desperatiškas veiksmas, nusivylimas teisine sistema, nebetikėjimas.“
Kaip 15min sakė M.Danielė, nuo 2023 metų pokyčių konvencijoje nėra. „Greitai niekas ir neįvyks. Smurto problematika egzistuoja daugelyje šalių. Italijoje labai paplitęs smurtas šeimoje, smurtas prieš moterį – nužudymų daug.
Smurto problema egzistuoja ir tose valstybėse, kurios ratifikavusios Stambulo konvenciją, bet pagalbos sistema veikia silpnai, jau nekalbant apie moteris migrantes.
Inga bėgo nuo smurto, tačiau ji negalėjo to įrodyti. Įrodymas yra bent jau fiksuotas atvejis, policijos kvietimas, kreipimasis į teisėsaugą. Tada, jei buvo pripažinta, kad kažkas įvyko – paprastai tokios bylos laimimos.
Čia yra milžiniška problema ir iki Hagos konvencijos pataisymų valstybės-narės turi aktyviai ir visais įmanomais būdais ginti savo piliečių teises“, – kalbėjo buvusi parlamentarė.
Tiesa, I.Salos atveju yra ir kitas momentas: jos dukra gimė jau Lietuvoje, todėl teismo sprendimą jai dar sunkiau suprasti.
****
I.Salos šeima prašo prisidėti prie teisinių procesų ir skirti paramą.
Ingos vaikų apsaugos paramos ir labdaros fondas
Paramos gavėjo kodas: 307035359
Sąskaitos nr.: LT707300010191601441
Paskirtis: parama Ingai
Fondui taip pat galima skirti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą