Priešai - aikštelėje, draugai - gyvenime: jie kurie buvo tapę tos epochos priešpriešos simboliais

Jie buvo įamžinti ryškiausiuose krepšinio čempionatuose, juokingiausiuose nutikimuose, kuriuos sirgaliai prisimena iki šiol.

Nepamirštama sportinio leidinio publikacija, kai Tkačenka - sovietinio krepšinio Čiapajevas, apžaidęs Sabonį, geria degtinę... iš kibiro.

Dabar Tkačenka Rusijoje - anekdotų herojus, o Lietuvoje vyresnė karta jį prisimena iš legendinių Kauno "Žalgirio" ir Maskvos CSKA mūšių, kur Tkačenka - 221 cm ūgio ir 141 kg svorio galiūnas - po krepšiu galynėjosi su gerokai jaunesniu ir lengvesniu A. Saboniu.

"Milžinas, rūsčiu žvilgsniu, beveik niekada nesišypsojo ir sėkmingai konkuravo su savo pagrindiniu varžovu - linksmuoju Sabu.

Jų dvikova tuo metu buvo centrinė visoje krepšinio klubų priešpriešos istorijoje.

Ji tapo netgi folkloru, minimu anekdotuose:

"Sugrįžo kartą Sabas ir Tkačenka iš draugiško pasisėdėjimo ir randa gatvėje po geležinį rublį. Ryte prabunda, ogi tai - kanalizacijos dangčiai", - rašė vienas sporto portalas.

Įdomiausia, kad ukrainietis Tkačenka niekada nenorėjo žaisti CSKA , bet 1982 metais centrą, tuo metu atstovavusį Kijevo "Strojiteliui", prispyrė problemos, kurias padėti išspręsti galėjo tik Maskvos klubas.

"CSKA komandoje nubuvo normalaus centro, o "Žalgiris" jau skleidėsi.

A. Saboniui tuo metu buvo 19. 

CSKA treneris paaiškino valdžiai, kad jei turės aukštaūgį, tada kausis. Ir treneris dėjo visas pastangas, kad atsivežtų Tkačenką. 

Komandai padėjo tai, kad jis muitinėje įkliuvo su valiuta."

Tada treneris pasakė jo mamai, kad jei Volodia atvyks į CSKA, tai jis ne tik žais, bet ir uždirbs. Pats Volodia nežinojo, ko nori, bet jo mama pasirūpino, kad jis atsidurtų CSKA, pasakojo treneris.

Pirmaisiais metais Maskvoje V. Tkačenkai dar sekėsi tvarkytis su vis labiau tvirtėjančiu A. Saboniu, bet galiausiai viršų paėmė Sabas ir "Žalgiris".

Ir nors aikštėje abu bokštai negailėjo vienas kito, po finalinės sirenos jie buvo draugai.

"Toks darbas. Dviem valandom turėdavai tapti priešu. Aš pirmus dvejus metus nuo jo nuolat griuvinėdavau, nuo žemės neatsikeldavau. 

Aišku, kelis griuvimus suvaidindavau, kad kiti pradėtų piktintis, kaip toks milžinas skriaudžia tokį mažiuką", - pasakojo Arvydas Sabonis filme "Sabas".

"Jo ir Sabo dvikova - tai ne jų ir net ne klubų, o Maskvos ir Lietuvos priešprieša, turėjusi ir politinį atspalvį.

Kai atsirado Sabonis, lietuviai patikėjo, kad jie gali nugalėti CSKA. Nors pralaimėjo pirmus du finalus, bet "Žalgirį" palaikė ne tik Kaunas, bet ir visa Sąjunga.

"Žalgirio" vyrų motyvacija buvo gerokai didesnė nei mūsų. Tai buvo nepakartojamas reginys, pats įdomiausias krepšinis per visą istoriją", - sakė komentatorius V. Gomelskis.

Jis atskleidė ir tai, kad A. Sabonis iki šiol padeda sunkiai gyvenančiam buvusiam aršiausiam savo varžovui.

"Tai - draugai. Jie kovodavo, grumdavosi, bauduodavo vienas kitą, bet paskui išeidavo kartu.

Sabonis siunčia Tkačenkai drabužius, batus - nors niekas jo specialiai to neprašo, Sabas pats viską supranta. Niekas apie tai nepasakoja, bet taip yra. Gražu", - tikina V. Gomelskis.

V. Tkačenkos karjera baigėsi 1990 metais. Jam persikėlus į Ispanijos ekipą jį užpuolė sveikatos bėdos. 

Apie tai rašė italų žurnalas "Superbasket".

Nors Ispanijoje Tkačenka neišbuvo nė sezono, toje šalyje iki šiol jis yra kultinė figūra ir populiarus personažas parodijoms.

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas Antaninos Strumilienės asmeninėje Facebook paskyroje