Princesė Diana išpranašavo savo sūnaus Williamo ateitį: ką ji pasakė

Princas Williamas yra vyriausias princesės Dianos ir karaliaus Charleso sūnus, pirmasis sosto paveldėjimo eilėje.

Princesė Diana buvo mylima visame pasaulyje už tai, kad modernizavo karališkosios šeimos požiūrį į oficialius renginius, taip pat už jos pastangas destigmatizuoti pasaulines ekstremalias situacijas, tokias kaip sausumos minos ir ŽIV/AIDS. 

Šį modernizavimo tikslą Velso princas paveldėjo iš savo mirusios motinos ir, akivaizdu, kad jam tai labai patinka.

Buvusi BBC karališkoji korespondentė Jenny Bond žino, kad princo Williamo tvirta pozicija būtų patikusi Dianai, nes jai teko garbė asmeniškai pažinti princesę privačių susitikimų metu per visą savo karjerą, rašo žurnalas „Ok!“.

„Diana, kaip ir Haris, apipylė Viljamą apkabinimais ir bučiniais, tačiau Viljamui teko prisiimti kai kurių Dianos emocinių poreikių naštą. 

Kai griuvo jos santuoka, ji kreipėsi į Viljamą paramos, o jis, kaip žinia, padėdavo jai servetėlių ir raštelį po vonios kambario durimis, bandydamas paguosti ją, kai ji verkdavo“, - prisiminė ponia Bond.

„Williamas tikriausiai žinojo apie santuokines problemas daugiau, nei turėtų žinoti bet kuris paauglys.

 Ir, žinoma, karališkosios santuokos būklė visada buvo laikraščių antraštėse. 

Diana buvo gana nestabili asmenybė, ir nors ji stengėsi apsaugoti abu berniukus nuo ginčų ir įskaudintų jausmų su Charlesu, ji taip pat ieškojo paramos pas Williamą“, - prisiminė korespondentė.

„Prisimenu, kaip kalbėjausi su princese kelionės į Japoniją metu. 

Ką tik buvo išleista Čarlzo biografija, kurią parašė Džonatanas Dimblebis (Jonathan Dimbleby). 

Ji man pasakė, kad antraštės, kurias ji sukėlė, neįtikėtinai įžeidė Viljamą ir Harį ir ji nenorėjo, kad jie pamatytų šią knygą.“

Velso princesė taip pat kalbėjosi su Jennie apie tai, kokia ateitis laukia jos vyriausiojo sūnaus ir kodėl, jos nuomone, šaliai „pasisekė“ jį turėti.

„Ji taip pat pasakojo, kad Williamas jaučia savo likimo naštą. 

Kitaip nei kiti jauni žmonės, jis niekada neturės laisvės rinktis darbo ar gyvenimo krypties. 

Jis gimė būti karaliumi, ir tai neabejotinai darė jį kitokį nei visi kiti berniukai ir mergaitės, net jo brolis. 

Tačiau Diana labai tikėjo Viljamu ir sakė man, kad, jos manymu, šalis supras, jog mums „labai pasisekė, kad turime tokį žmogų kaip Viljamas“, ir, manau, jos žodžiai tinka ir šiandien.“