Romanas per pusmetį numetė 30 kg ir svoris negrįžo: padėjo ne dieta, o kelios taisyklės

Dabar Romanas juokiasi, prisiminęs, kad taip sparčiai krentantis svoris išgąsdino net jam lieknėti padėjusią dietistę Vaidą Kurpienę, kurios patarimų skrupulingai paisė.

Ši svorio metimo kelionė prasidėjo 2012 metais ir Romanas džiaugiasi iki šiol gyvenantis be antsvorio. Savo sulieknėjimo istorija jis sutiko pasidalinti ir su portalo „Delfi“ skaitytojais.

Pavojingai didelis svoris

Šventojo Sosto komunikavimo dikasterijoje, „Vatican News“ redakcijoje lietuvių kalba rašantis Romanas ne visada turėjo bėdų su svoriu.

„Būdamas 20–25 metų buvau puikios fizinės formos. Esu gimęs kaime ir patyręs nemažai fizinio darbo, tad buvau gana tvirto, drūto sudėjimo.

Bet atvykus gyventi į Romą mane turbūt pradėjo vytis studentiško gyvenimo būdo inercija. Kaip žinia, studentas atsikelia vėlai, pusryčių nevalgo, pietų nevalgo, o vakare valgo daug. 

Plius norėjosi valgyti daug mėsos, daug riebalų – tokių dalykų, kurie, kaip paskui su Vaida Kurpiene išsiaiškinome, teikia pasitenkinimo jausmą, bet mitybiškai nėra geri“, – pasakojo žurnalistas.

Chaotiškas gyvenimo būdas iki 25 metų reikšmingai nepaveikė kūno svorio.

Tačiau ilgainiui dėl metabolizmo pokyčių, įvykstančių žmogaus gyvenime apie trisdešimtuosius metus, svoris ėmė didėti – kasmet prisidėdavo po 5–7 kilogramus.

Taigi, sulaukęs 32 metų, 182 cm ūgio Romanas pasiekė kone 110 kg svorį, nors tokio ūgio žmogus turėtų sverti 80–85 kg.

Romano kūno masės indeksas (KMI) tuo metu, kai jis nusprendė mesti svorį, buvo jau per 30. Kaip portalui „Delfi“ komentavo jam lieknėti padėjusi dietistė V. Kurpienė, didesnis nei 30 KMI jau laikomas pirmo laipsnio nutukimu, tai yra liga.

„Dėl tokios būsenos padidėja širdies ir kraujagyslių sistemos ligų bei kitų sveikatos sutrikimų rizika. Be to, trinka mikrobiotos būklė, virškinamo trakto veikla. 

Tai reiškia, kad prasčiau pasisaviname įvairias maistines medžiagas, kas ilgainiui sukuria dar daugiau problemų.

Nutukimu sergantys žmonės dažnai mano, kad jaučiasi gerai. Bet juk niekas nepabunda su per naktį prisidėjusiu 20 ar 30 kg antsvoriu. 

Kadangi svoris didėja palaipsniui, kūnas pamažu prie to prisitaiko ir ilgainiui pradeda atrodyti, kad jaučiamės taip pat, kaip anksčiau, nors tai nėra tiesa“, – įspėjo V. Kurpienė.

Niekas nepabunda su per naktį prisidėjusiu 20 ar 30 kg antsvoriu. Kadangi svoris didėja palaipsniui, kūnas pamažu prie to prisitaiko ir ilgainiui pradeda atrodyti, kad jaučiamės taip pat, kaip anksčiau, nors tai nėra tiesa.

Komentuodama Romano atvejį dietistė pastebėjo, kad jo svorį paveikė tam tikra aplinka. Taip kartais nutinka.

„Vienas iš dalykų, turėjęs įtakos svorio augimui, buvo tai, kad Romanas gyveno Italijoje – šalyje, kurioje yra kitokie valgymo įpročiai. Problema iškilo bandant suderinti dvi skirtingas valgymo kultūras“, – pastebėjo V. Kurpienė.

Svorį nusprendė mesti ne dėl grožio

Motyvas, paskatinęs mesti svorį, anot Romano, nebuvo noras atrodyti gražiau. Jam svarbesnis buvo ne estetinis aspektas, bet laisvės pojūtis.

„Gerai atsimenu jausmą, kai vieną dieną link autobuso teko pabėgėti apie 30 metrų. Kai su tuo savo 110 kg svoriu pabėgėjau, įlipus į autobusą nuo kaktos varvėjo prakaitas. 

Tada prisiminiau metą, kada buvau tas stiprus kaimo vaikinas, kuris galėdavo pašokti, prisitraukti, atsistumti, ir man labai pritrūko laisvės turėti stiprų, gerą, veikiantį kūną, kuris leidžia džiaugtis, lengvai judėti ir negalvoti apie judesį“, – aiškino Romanas.

Taigi 2012 metais, būdamas 34-erių, jis pradėjo ieškoti būdų, kaip numesti svorį.

Iš pradžių problemas bandė spręsti savarankiškai: daugiau judėti, vaikščioti, netgi nubėgti vieną kitą kilometrą, bet tai rezultatų nedavė.

Tada internete surado V. Kurpienės puslapį ir, pasiskaitęs apie ją, peržiūrėjęs atsiliepimus internete, nutarė kreiptis į ją pagalbos.

Žmogui palengvėja, kai jis nusprendžia pasikeisti ne visam laikui, o duoda sau terminą su leidimu grįžti atgal. Tai nuima įtampą ir motyvuoja.

V. Kurpienė prisiminė, kad keistis Romanui iš pradžių buvo labai nepatogu.

„Tiek nepatogu, kad pirmą mėnesį jis tik klausė, ką verta daryti, bet nedarė nieko. Taip jaustis ir atidėlioti – normalu.

Kai mačiau, kad jo reikalai nejuda, rekomendavau padaryti pokyčius vienam mėnesiui – jei nepatiks, visada galės grįžti prie senų įpročių.

Žmogui palengvėja, kai jis nusprendžia pasikeisti ne visam laikui, o duoda sau terminą su leidimu grįžti atgal. Tai nuima įtampą ir motyvuoja.

Nuo to laiko praėjo 13 metų ir jis net neplanuoja grįžti į tą tašką, kuriame buvo, nes puikiai prisitaikė“, – džiaugėsi V. Kurpienė.

Teko sutvarkyti visus gyvenimo ritmus

Romanas pasakojo, kad labiausiai sulieknėti padėjo ne griežtos dietos ar sportas, o režimo pokyčiai.

„Kai Vaida su manimi pradėjo dirbti, išsiaiškinome labai daug dalykų: kad svarbus ir miego ritmas, ir pusryčiai, ir judėjimas.

Kad numesčiau svorio, reikėjo sutvarkyti visus gyvenimo ritmus – ne tik mitybą. Mityba yra svarbi, bet tai – tik vienas iš daugelio sveikos gyvensenos elementų.

Vienas iš atradimų, kuriuos padariau, kai dirbome kartu su Vaida, buvo tas, kad sveikai maitinantis svorio netenkama daugiau, negu užsiimant fizine veikla.

Nesutvarkius mitybos, norint numesti daug kilogramų, reikėtų sportuoti kiekvieną dieną po daug valandų“, – teigė pašnekovas.

Nesutvarkius mitybos, norint numesti daug kilogramų, reikėtų sportuoti kiekvieną dieną po daug valandų.

Pasidomėjus, ar teko griežtai riboti maistą, Romanas patikino, kad tikrai ne: „Vaidos taikytą metodą pavadinčiau ne dieta, o labiau mitybos režimo sutvarkymu, kuomet tiesiog sureguliuojamas ritmas, mitybinė grandinė: svarbu ką valgyti, kada valgyti. Taip išmoksti į pilvą dėti tai, kas suteikia sotumo, bet nestorina.“

Jam ypač įsiminė ir labiausiai pravertė dietistės patarimas prioritetu dienotvarkėje laikyti valgymo laiką, o ne kitus reikalus.

„Kai dėlioji savo dienotvarkę, labai dažnai maistas yra tas dalykas, kurį mes lengvai stumdome: valgome tai vėliau, tai anksčiau, o kartais ir visai valgymą prašokame. Vaida patarė maistą laikyti prioritetu dienotvarkėje ir aplink jį lipdyti kitus dalykus“, – paaiškino Romanas.

Toks požiūris padėjo ne tik išvengti persivalgymų, bet ir tapti produktyvesniam, nes nepavalgius energija greitai slopsta, savijauta prastėja, o kartu blogėja ir darbo rezultatai.

Taip užsisuka užburtas ratas: kai grįžti namo alkanas ir piktas, tuomet valgai daugiau ir dėl to auga svoris.

Kartu Romanas ėmė rinktis sveikesnius, mitybiškai naudingesnius produktus, valgyti daugiau šviežių vaisių ir daržovių, maitintis pagal Viduržemio jūros regiono mitybos principus.

Sulieknėjo netgi labiau, nei reikėjo

V. Kurpienės duotų patarimų Romanas laikėsi ypač atsakingai ir svoris ėmė tirpte tirpti.

„Aš Vaidos patarimų laikiausi labai drausmingai, labai pažodžiui, dariau viską, kaip buvome susitarę. Kelerius metus visiškai negėriau vyno, nes kad ir nežymiai, bet vos viena išgerta taurė keičia metabolizmą. O vyno taurė prie vakarienės Italijoje yra labai įprasta.

Tikrai uoliai pildžiau visus Vaidos patarimus ir kas mėnesį svoris pradėjo kristi po 5–6 kilogramus. Per pusę metų netekau 30 kilogramų. Vaida dėl to netgi sunerimo, nes per greitas svorio kritimas taip pat nėra gerai. Turėtų būti numetami 2–3 kg per mėnesį, o aš numesdavau praktiškai dvigubai. Per metus numečiau gal 35 kg ir kažkuriuo momentu pradėjau sverti jau 75 kg, kiek mano ūgio žmogui jau yra mažoka“, – pripažino pašnekovas.

V. Kurpienė paaiškino, kad per sparčiai lieknėti nėra gerai, nes tada svoris gali kristi arba netenkant kūno skysčių, arba raumenyno.

Jeigu svoris sumažėja netenkant skysčių, grįžus jų kiekiui, sugrįš ir numesti kilogramai. O jei prarandama daug raumeninės masės, tada, anot pašnekovės, labai stipriai sulėtėja medžiagų apykaita.

Lėčiau metant svorį, tai yra po 1–1,5 proc. nuo esamo kūno svorio, tarkime, nuo 100 kg po 1–1,5 kg per savaitę, daugiausia svoris krenta iš riebalinio sluoksnio. Tūrio prasme riebalinis sluoksnis užima 5 kartus daugiau negu raumuo. Tai reiškia, kad tada apimtys mažėja daug greičiau, nei metant svorį greitai, be to, labai minimaliai lėtėja medžiagų apykaita.

„Lėčiau metant svorį, tai yra po 1–1,5 proc. nuo esamo kūno svorio, tarkime, nuo 100 kg po 1–1,5 kg per savaitę, daugiausia svoris krenta iš riebalinio sluoksnio. Tūrio prasme riebalinis sluoksnis užima 5 kartus daugiau negu raumuo. Tai reiškia, kad tada apimtys mažėja daug greičiau, nei metant svorį greitai, be to, labai minimaliai lėtėja medžiagų apykaita.

Bet kuriuo atveju, metant svorį šiek tiek numetama iš raumens ir šiek tiek iš skysčių. Bet tik nuo lieknėjimo greičio ir nuo to, ką valgome, priklauso, kiek prarasime raumeninės masės, o mūsų tikslas metant svorį – ją išlaikyti“, – teigė V. Kurpienė.

Romanas pastebėjo, kad metant svorį apima tam tikras obsesyvus skrupulingumas, kai norisi ir toliau lieknėti. Vėliau, kai nebebuvo toks drausmingas, jis vėl priaugo kelis kilogramus, bet kadangi jau buvo įpratęs gyventi nauju ritmu – valgyti laiku, subalansuotą maistą, į savo gyvenimą įtraukė daugiau fizinės veiklos, sugebėjo išlaikyti pakankamai gerą fizinę formą iki pat šių dienų.

Įkvėpti Romano sėkmės istorijos į V. Kurpienę kreipėsi ir keli jo draugai.

Po 12 metų trukusios nuotolinės pažinties dietistė V. Kurpienė su Romanu pagaliau susitiko Romoje ir negalėjo atsidžiaugti kliento pasiektu bei išlaikytu svorio metimo rezultatu.

Vaida Kurpienė ir Romanas Kazakevičius Romoje
Vaida Kurpienė ir Romanas Kazakevičius Romoje
„Jis yra gyvas įrodymas, kad net pasikeitus šeiminei padėčiai, tai yra susilaukus vaikų, ir gyvenant kitoje aplinkoje galima išlaikyti svorį ilgai ir mėgautis gyvenimu bei maistu“, – neabejojo V. Kurpienė.

Mitas, kad sveika gyvensena yra kančia

Paklausta, kaip ne tik numesti perteklinius kilogramus, bet ir išlaikyti tinkamą svorį, dietistė sakė: „Dažniausiai žmonės pasirenka drastiškus mitybos keitimo būdus, nes jiems atrodo, kad kuo griežčiau jų laikysis, tuo bus geriau. Ir jau pradėdami jie svarsto, kaip grįš prie buvusios mitybos. Vien ta mintis rodo, kad bus grįžta prie pradinio svorio.“

V. Kurpienė išvardijo pagrindines klaidas, kurios trukdo atsikratyti antsvorio ir išlaikyti tinkamą svorį, jei pavyksta sulieknėti.

Vienas iš dalykų, apie kurį daugelis nepagalvoja, – tai valgymas neskaniai arba nesočiai. Jeigu nesijauti sotus ar valgai neskaniai, bus sunku atsispirti pagundai vėliau užkandžiauti. Juk šiais laikais užkandžių galima rasti visur.

„Tai reiškia, kad reikia ieškoti mums skanių patiekalų receptų ir tuo pačiu neatsisakyti kai kurių mums svarbių įpročių. Reikėtų įprasti valgyti ne didelę porciją, o mažą, tam tikrus įpročius pakeisti ir, kas yra labai svarbu, išmokti mėgautis maistu“, – patarė V. Kurpeinė.

Pašnekovė pastebėjo, kad jeigu žmogus rinksis sveiką, bet jam negardų maistą arba jausis alkanas, jis nepajėgs ilgai taip tverti ir grįš prie senų įpročių.

 Todėl ji rekomendavo išbandyti naujus receptus ir atrasti patiekalus, kurie būtų sveiki, bet drauge sotūs ir skanūs.