Soichiro Honda – kalvio sūnaus, sukūrusio Japonijos automobilių gigantą, sėkmės istorija

(1)

1906 m. lapkričio 17 d., gimė Soichiro Honda. Kilęs iš neturtingos šeimos, jis iš nulio sukūrė vieną didžiausių automobilių ir motociklų gamintojų pasaulyje. Sėkmės istoriją apie kalvio sūnų, kuris sukūrė Japonijos automobilių gigantą, apie tai rašo „Focus“.

Soichiro Honda gimė nedideliame kaime kalvio šeimoje ir nuo mažens pradėjo padėti tėvui remontuoti dviračius. Kartą berniukas pamatė pirmąjį kaime automobilį ir buvo sužavėtas. Vėliau Honda prisipažino, kad alyvos kvapas jam buvo tarsi kvepalai. Soichiro susidomėjo automobiliais ir 15 metų amžiaus išvyko į Tokiją, kur įsidarbino mechaniku.

Įgijęs reikiamos patirties, Soichiro Honda pradėjo kurti sportinius automobilius ir net bandė dalyvauti lenktynėse. Tačiau 1936 m. pirmosios lenktynės su „Ford“ automobiliu, kurį Honda įrengė turbokompresoriumi, baigėsi rimta avarija.

Japonas suprato, kad jo pašaukimas yra inžinerija, ir įstojo į universitetą. Tuo tarpu 1937 m. Soichiro Honda įkūrė stūmoklių žiedų gamybos įmonę ir netgi tapo „Toyota“ tiekėju. Tačiau Antrasis pasaulinis karas sužlugdė visus jo planus: gamyklą pirmiausia sunaikino sąjungininkų bombonešiai, o vėliau – galingas žemės drebėjimas.

1946 m. Honda turėjo pradėti nuo nulio, tačiau jis nenuleido rankų, nes manė, kad sėkmė – tai 1 % darbo ir 99 % nesėkmių. Jis subūrė neblogą specialistų komandą, kurie anksčiau dirbo aviacijos pramonėje ir po karo liko be darbo. Kartu jie įkūrė Honda techninių tyrimų institutą ir pradėjo gaminti Type A mopedus. Iš esmės tai buvo įprasti dviračiai su 50 kubinių centimetrų varikliais, paimtais iš karinių radijo stočių generatorių.

1948 m. rugsėjo 28 d. buvo įregistruota Honda Motor Company – būtent nuo šios dienos prasideda Honda istorija. Jau po metų pasirodė pirmasis motociklas Honda Dream su 98 kubinių centimetrų varikliu, kurio galia buvo 3 AG.

Nepriekaištingos kokybės ir nebrangūs Honda motociklai labai greitai įgijo populiarumą, ir vos per 10 metų jauna Japonijos kompanija tapo didžiausia motociklų gamintoja pasaulyje. Kas mėnesį buvo pagaminama po 100 tūkstančių vienetų.

Daugybė pergalių motociklų lenktynėse tapo geriausia reklama „Honda“ ir leido įsitvirtinti Europos ir JAV rinkose. Netrukus produktų asortimentas buvo išplėstas – pradėta gaminti generatoriai ir laivų varikliai.

Soichiro Honda labai norėjo pereiti prie automobilių gamybos, tačiau iš pradžių nedrįso – laukė, kol kompanija atsistos ant kojų. Debiutuojantis modelis buvo kompaktiškas sunkvežimis „Honda T360“ 1963 m. 350 kubinių centimetrų motociklo variklis, kurio galia buvo 30 AG, leido jam pasiekti 100 km/h greitį. Įdomu, kad iš pradžių visi automobiliai buvo dažomi tik mėlyna spalva.

Beveik iš karto po jo pasirodė įvaizdinis modelis – stilingas rodsteris „Honda S500“. Dvivietis automobilis, kurio ilgis buvo tik 3,3 m, puikiai valdėsi, o 500 kubinių centimetrų variklis išvystydavo 44 AG esant 8000 aps/min ir pasiekdavo 130 km/h greitį. 

Jau po metų buvo išleistas 600 kubinių centimetrų 58 AG variantas Honda S600, o 1966 m. debiutavo 70 AG Honda S800, kuris buvo siūlomas ir su kupė kėbulu.

Tuo pačiu metu Soichiro Honda užsiiminėjo savo mėgstama veikla – lenktynėmis. Be to, „Honda“ komanda iš karto paskelbė apie save aukščiausiame lygyje – „Formulėje-1“. Bolidas „Honda RA271“ debiutavo 1964 m. Vokietijos „Grand Prix“ lenktynėse ir nustebino visus 230 AG galios 1,5 litro V12 varikliu. Po metų Ričis Ginteris su patobulintu „Honda RA272“ atnešė japonų markei pirmąją pergalę Meksikos „Grand Prix“ lenktynėse.

Po įvaizdinių ir lenktyninių automobilių pasirodė ir masinės gamybos modeliai. 1967 m. buvo pristatytas kompaktiškas „Honda N360“, o po dvejų metų debiutavo ir pirmasis sedanas „Honda 1300“.

Tačiau tikrai reikšmingas tapo hečbekas „Honda Civic“, kuris debiutavo 1972 m. Jo varikliai atitiko naujausius griežtus ekologinius reikalavimus ir buvo ekonomiški, o tai buvo labai aktualu degalų krizės laikais.

Mažas svoris (680 kg) ir nepriklausoma visų ratų pakaba užtikrino puikų valdymą, o tarp papildomų opcijų buvo oro kondicionierius ir pusiau automatinė pavarų dėžė.

Kompaktiškas 3,5 metro modelis išgarsino „Honda“ automobilius visame pasaulyje ir tapo masiniu. Soichiro Honda pradėjo vadinti Japonijos Henriu Fordu.

1973 m. Soichiro Honda paliko „Honda Motor Company“ prezidento postą, tačiau liko direktoriaus pareigose. Jis prisidėjo prie žymių šio prekės ženklo modelių – „Honda Accord“, „Prelude“, „CRX“, „Legend“ – kūrimo.

1982 m. „Honda“ buvo pirmoji Japonijos automobilių gamintoja, atidariusi automobilių gamyklą JAV, o po trejų metų pradėjo veikti britų įmonė, orientuota į Europos rinką.

Be to, 80-aisiais „Honda“ automobiliai pasiekė didžiausią sėkmę automobilių lenktynėse. Japonijos 1,5 litro tūriniai turbininiai varikliai „Formulės-1“ boliduose išvystydavo iki 1200 AG ir padėjo laimėti penkis čempionų titulus iš eilės (1987–1991 m.). Tris iš jų laimėjo legendinis Ayrtonas Senna.

Net sulaukęs garbaus amžiaus, Soichiro Honda išliko aktyvus. Jis grįžo į mėgėjų lenktynes, skraidė deltaplanu ir oro balionu, netgi gavo lėktuvo piloto licenciją. 1989 m. Honda buvo įtrauktas į Automobilių šlovės salę.

Paskutinis modelis, prie kurio kūrimo prisidėjo Soichiro Honda, buvo legendinis superautomobilis Honda NSX. Garsaus konstruktoriaus „gulbės giesmė“ tapo tikru šedevru: vidurinio variklio kupė iš karto buvo pavadintas japonų „Ferrari“. Jo tobulinime dalyvavo Ayrtonas Senna, ir automobilio valdymas tapo fantastiškas.

Soichiro Honda mirė 1991 m. rugpjūčio 5 d., likus kelioms dienoms iki „Formulės-1“ Grand Prix Vengrijoje. Ayrton Senna laimėjo šias lenktynes vairuodamas „McLaren-Honda“ ir šią pergalę skyrė genialiam konstruktoriui. Būtent jo talentui Honda dabar stabiliai įtraukiama į didžiausių pasaulio automobilių gamintojų sąrašą.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder