Pasak jo sūnaus Jameso E. Carterio III (Džeimso E. Karterio III), jis mirė sekmadienį savo namuose Plinse, Džordžijos valstijoje.
Visgi mirties priežasties jis nenurodė.
Pastaraisiais metais J. Carteris buvo gydomas nuo agresyvios melanomos formos odos vėžio, augliai išplito į kepenis ir smegenis.
Daugiau nei pusantrų metų jam buvo taikoma palaikomoji slauga jo namuose.
Spalio pradžioje J. Carteris atšventė savo 100-ąjį gimtadienį – jis tapo pirmuoju buvusiu JAV prezidentu, perkopusiu šimto metų amžiaus ribą.
Prezidento pareigas ėjęs vieną kadenciją 1977–1981 metais, demokratas J. Carteris aktyviai reiškėsi pasauliniame diplomatijos lauke, gynė teises ir buvo ryškus valstybininkas.
1982 metais jis įkūrė gerbiamą Carterio centrą, kad įgyvendintų savo pasaulinės diplomatijos viziją, o 2002 metais gavo Nobelio taikos premiją.
Jo prezidentavimo metu 1978 metais buvo sudaryti Kemp Deivido susitarimai tarp Izraelio ir Egipto, užmegzti diplomatiniai santykiai su Kinija po Richardo Nixono (Ričardo Niksono) inicijuoto suartėjimo, Panamos kanalo kontrolė grąžinta Panamai.
Tačiau jo administracija susidūrė su daugybe sunkumų, įskaitant Irano įkaitų krizę ir atsinaujinusią naftos krizę 1979–1980 metais, kol galiausiai į valdžią po triuškinančios pergalės atėjo Ronaldas Reaganas (Ronaldas Reiganas).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą