Ukrainos fronte koncertuojanti Margarita Meleshko – apie karą, dėkingumą Lietuvai ir meilę Monikai Liu

Ukrainoje puikiai žinoma atlikėja gimė Merefos mieste, Charkivo srityje, o dainuoti pradėjo dar būdama šešerių. Paauglystėje Margarita dainuodavo vietiniame restorane, vėliau baigė muzikos universitetą, pasirodė televizijos projektuose „Ukrainos balsas“ ir „X Faktorius“, o jos balsą daugybė ukrainiečių žino iš animacinio filmo „Moana“, kurios veikėją ji įgarsino.

Anksčiau Margarita taip pat buvo Ukrainos nacionaliniu pučiamųjų orkestro ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dainų ir šokių ansamblio soliste, todėl, prasidėjus karui, ji ne kartą vyko koncertuoti Ukrainos kariams prie fronto linijos, taip siekdama įkvėpti ir suteikti vilties.

Šiandien dainininkė priklauso „The Grand Stars Orchestra“ kolektyvui, kuris kitų metų pradžioje septyniose šalyse ir net 36 miestuose pristatys naujausią programą „Hollywood Music Experience“. Gastrolių metu trupė lankysis ir Lietuvoje, kur vasario 13-16 dienomis pasirodys Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei Šiauliuose.

Ne pirmą kartą Lietuvoje viešėsianti Margarita Meleshko teigia, kad muzika yra jos įrankis skleisti gėrį ir viltį, kuri, karo kontekste, yra kaip niekad svarbi. Atlikėja negaili pagyrų mūsų šalies dainininkei Monikai Liu ir grupei „The Roop“, o Lietuvos žmonėms jaučia didžiulį dėkingumą už tvirtą palaikymą Ukrainai pastaruosius ketverius metus.

Atvirame interviu Margarita papasakojo apie savo muzikinio kelio pradžią, žymių televizijos projektų realybę, koncertus prie fronto linijos, įtemptą gyvenimą Kyjive, neseniai prie jos pačios namų nukritusią raketą ir muzikos misijos sampratą pakeitusį karą Ukrainoje.

– Margarita, esate puiki atlikėja. Kaip prasidėjo jūsų muzikinis kelias?

– Pamilau dainavimą ir sceną labai anksti. Tėvai mano potraukį scenai pastebėjo per šeimos susibūrimus, kai dar buvau penkerių ar šešerių. Tuo metu mūsų kaimynas dirbo vokalo mokytoju vietinėje muzikos mokykloje, todėl tėvai jo paklausė, ar man būtų verta puoselėti talentą. 

Taip pradėjau mokytis muzikos. Kai buvau penkiolikos, mokytojas supažindino mane su savo kolega, kuris ieškojo dainininkės duetui pasirodymams restorane. Tai man tapo galimybe įgyti sceninės patirties, nes gyvendama mažame miestelyje tokių progų neturėjau. Ir būtent ten gimė mano aistra scenai, vokalo menui ir pasirodymams.

– O kokie atlikėjai jus pačią labiausiai įkvėpė?

– Mano amžina meilė Whitney Houston, Celine Dion, Mariah Carey, Christinai Aguilerai, Beyoncé, Larai Fabian ir daugybei kitų pop divų užgimė pasirodant restorane. 

Atliekant jų hitus susiformavo mano įgūdžių pagrindas, kurio dėka vėliau įstojau į geriausią Ukrainos muzikos universitetą ir jį baigiau, kaip viena geriausių studenčių. Taip pat turėčiau paminėti Jessie J, Jennifer Hudson, Chaka Khan ir džiazo ikonas Natalie Cole ir Rachelle Ferrell. 

Esu ir didelė „Eurovizijos“ gerbėja, o Lietuva kasmet būna tarp mano favoritų – visada už jus balsuoju, nes pasirodymai visada ryškūs ir aukšto lygio. Man labai patiko Monikos Liu pasirodymas, jos charizma, vokalas ir elegancija. Monikos stilius man labai artimas. Taip pat labai mėgstu ir „The Roop“, kurių muzikos dažnai klausau.

– Išgarsėjote televizijos projektuose „Ukrainos balsas“ ir „X Faktorius“. Kaip nusprendėte juose dalyvauti ir ko išmokė šios patirtys?

– Visada jaučiau, kad tokie projektai yra tarsi nedidelė tikrojo šou verslo versija, savotiška repeticija. Todėl nusprendusi dalyvauti šventai tikėjau, kad tai galimybė rasti komandą, kuri padėtų augti, kaip kad nutiko ne vienam žymių atlikėjų. 

Taip tikėjau, kad vis sugrįždavau: dalyvavau atrankose penkis kartus, o vieną sezone dirbau pritariamuoju vokalu „Ukrainos balse“. Visgi tik tapusi dalyve supratau, kad čia balsas nėra svarbiausias dalykas. Toks šou yra didžiulis organizmas su daugybe nematomų dedamųjų ir taisyklių, o aš buvau tik maža to dalis. 

Tai nebuvo įprastas vokalo turnyras, kur išeini į sceną, gerai padainuoji ir laimi, čia viskas veikia kitaip. Bet tai man padėjo suvokti, kad pramogų verslas daug sudėtingesnis negu įsivaizdavau, o vien dėl to, kad esi žinoma nereiškia, kad viskas rožėm klota.

– Daug žmonių Ukrainoje jūsų balsą žino ne iš muzikos, o tokių filmų, kaip „Moana“, kurios pagrindinę veikėją įgarsinote. Kaip atsidūrėte šioje srityje?

– Dalyvavau nacionalinėje atrankoje į vieną žinomą dainų konkursą ir mane pastebėjo vokalinio dubliavimo režisierius. Labai myliu šį darbą, nes jis visiškai kitoks nei scena. Scenoje atlieku tai, ką išmokau ir suformavau, improvizuoju, žaidžiu su emocijomis, o dubliuojant viskas visiškai kitaip. 

Čia turi priversti personažą skambėti kuo natūraliau savo balsu ir kalba. Įprastai medžiagos iš anksto negauni, todėl kūryba vyksta studijoje, tiksliai pagal partitūroje parašytą melodiją. Klausai originalo, tikrini natų lapą, skaitai išverstą eilutę ir tada dainuoji pagal ritmą, veikėją ir emociją.

– O kaip galiausiai atsidūrei „The Grand Stars Orchestra“ kolektyve?

– Dainuoti su orkestru buvo mano vaikystės svajonė, kuri sėkmingai pildosi jau virš dešimties metų. Turbūt niekas neprilygsta jausmui būti tokio galingo muzikinio variklio dalimi – jo dinamikai, energijai, kiekvieno muzikanto ir dirigento jėgai. 

Čia tampi tarsi gyvos muzikos drobės dalimi. Nors šis konkretus projektas dar naujas, su „The Grand Stars Orchestra“ komanda esu pažįstama jau seniai, nes orkestrą sudaro daugybė pramogų verslo ilgai dirbančių ir vienas kitą pažįstančių žmonių. 

Turime talentingus muzikantus, vokalistus, nepaprastai patyrusį organizatorių, stiprią techninę komandą… Visi anksčiau dirbome panašiame projekte ir supratome, ko iš tikrųjų norime, todėl „The Grand Stars Orchestra“ yra visko, ką kiekvienas mokame geriausiai, junginys.

– Kitąmet viešėsite Lietuvoje, kur surengsite 4 pasirodymus. Ar jau esate čia buvusi?

– Taip, jau esu koncertavusi Lietuvoje ir labai džiaugiuosi, kad galėsiu vėl pasirodyti jūsų publikai, ypač šiuo metu. Manau, kad mus jungia bendra misija sustabdyti kasdien vykdomus siaubingus nusikaltimus, kurie kelia grėsmę visai Europai. Ir ne tik mus, tai jungia daugybės šalių žmones. Todėl būsimi pasirodymai bus kupini šilumos ir dėkingumo iš visos širdies.

– Kelerius metus buvote Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dainų ir šokio ansamblio soliste. Papasakokite plačiau apie šią patirtį.

– Tai buvo pirmoji patirtis pasirodant kartu su daugiau nei 90 muzikantų: orkestru, choru, baleto trupe. Kai prisijungiau prie ansamblio, jis išgyveno savo aukso amžių, todėl daugybė jaunų Ukrainos dainininkų svajojo vieną dieną čia dainuoti, kaip kadaise dainavo Tina Karol ar Zlata Ognevich. 

Žmonės dievino ansamblį, todėl jo meno vadovas nebijodavo derinti karinės disciplinos su kūrybine drąsa. Jis gebėjo pastebėti talentą ir leisti jam atsiskleisti. Prie ansamblio prisijungiau dar būdama studentė ir gavau galimybę pasirodyti didžiausiose Ukrainos scenose bei vykti į didžiules gastroles užsienyje. Neįkainojama patirtis.

– Prasidėjus karui Ukrainoje jums teko ne kartą koncertuoti prie fronto linijos. Kaip tam pasiruošėte emociškai?

– Jei atvirai, kartais koncertuoti prie fronto linijos buvo saugiau nei būti namuose Kyjive. Gyvenimas Ukrainoje yra siaubinga loterija, nes raketa ar dronas gali smogti bet kur. Šiems pasirodymams kažkaip specialiai nesiruošdavome – tiesiog tikėjome ir pasitikėjome kariškiais ir vienas kitą palaikėme. 

Prie fronto esančiuose miestuose praleisdavome dvi ar tris dienas, o tada vykdavome pasirodyti kariams. Viskas būdavo planuojama taip, kad visiems būtų kuo įmanoma saugiau.

– O ką kariai jums sakė po tokių pasirodymų?

– Dažniausiai jie tiesiog dėkojo už tai, kad padedame jiems bent trumpam užsimiršti. Daug kas sakė, kad dainos primena namus ir taiką. Šie koncertai tapo savotiška kūrybine terapija: kartu dainuodavome, šokdavome, kalbėdavomės, kartais verkdavome. 

Niekada nepamiršiu visų gražių miestų, kurie dabar sugriauti – matyti tokią realybę drasko širdį. Ir niekada nepamiršiu tuščių karių akių, kai jie grįžta iš misijos ir nebegali reaguoti.

– Neseniai raketa nukrito prie jūsų namų Kyjive. Kaip pergyvenote tą akimirką?

– Man padėjo katė. Pusiau juokais, pusiau rimtai. Tokiomis akimirkos nežinai ar raketa netoli, ar skrenda tiesiai į tavo namą – girdi tik bauginantį artėjantį garsą. 

Bet man pasisekė – girdėjau sprogimą netoliese ir pajutau drebančius langus. Sunkiausia tampa naktys, kai Kyjive skraido dronai ar raketos, kuriuos numuša oro gynyba. Ryte eini kaip zombis ir jauti dėkingumą, kad esi gyva. 

Dabar daug labiau vertinu pačius paprasčiausius dalykus, kaip rytinę kavą. Man padeda sveikas gyvenimo būdas, artimųjų palaikymas ir kūryba. Bet ketveri metai nuolatinės įtampos palieka žymę. Tokia mūsų realybė, kurioje išmokome gyventi.

– Ar karas pakeitė jūsų požiūrį į muziką ir jūsų, kaip atlikėjos, misiją?

– Absoliučiai taip. Muzika tapo būdu kalbėti, įtikinti arba tylėti. Populiariems atlikėjams muzika tampa galingu įrankiu, galinčiu paveikti visuomenę. 

Neseniai koncertavau Ukrainos palaikymui skirtame renginyje Prancūzijoje, kur atlikau dvi savo kūrybos dainas, parašytas invazijos pradžioje – vieną skirtą ukrainiečiams, kurie buvo priversti palikti namus, o kitą moterims, kurios tarnauja pajėgose. 

Jei mano balsas įkvėps bent keletą žmonių užsienyje padėti Ukrainai – tai man bus labai svarbu. Kuo daugiau balsų turime, tuo mes stipresni.

– Kokią žinutę norėtumėte perduoti Lietuvos žmonėms?

– Niekas nepaliečia taip stipriai, kaip asmeninė patirtis. Suprantu, kad Europa pavargusi, naujienos išblėsta, gyvenimas tęsiasi ir visi turime savų rūpesčių. 

Net mes patys ramesniais momentais trumpam nustojame galvoti apie karą, nes tai išgyvenimo instinktas. Bet karas tęsiasi. Raketos vis dar kasdien žudo civilius ir karius. Aš tai jaučiu savo kailiu kiekvieną kartą, kai sudreba mano langai Kyjive. 

Tikiuosi, kad žmonėms Lietuvoje niekada niekada neteks to patirti. Ačiū lietuviams, kad išliekate tvirti, principingi ir žmogiški, nepaisant nuovargio, propagandos ir laiko. Mūsų „The Grand Stars Orchestra“ koncertuose kalbėsime ne apie karą, o apie gyvenimą, jo grožį ir trapumą. 

Mes jauni ir kupini aistros gyvenimui. Todėl labai kviečiu jus į elegantišką emocijų ir Holivudo muzikos kupiną patirtį.

– Margarita, ačiū jums už nuoširdumą. Iki pasimatymo Lietuvoje.

„The Grand Stars Orchestra“ su Margarita Meleshko priešakyje šią žiemą keturiuose Lietuvos miestuose pristatys naujausią programą „Hollywood Music Experience“. 

Pasirodymai vyks 2026 m. vasario 13 d. Klaipėdos Žvejų rūmuose, vasario 14 d. Šiaulių koncertų salėje „Saulė“, vasario 15 d. Kauno VDU didžiojoje salėje ir vasario 16 d. Vilniaus koncertų salėje „Compensa“, o visų renginių bilietus platina „Bilietai.lt“.