Tarp finalininkų patekęs A. Latakas sako neabejojantis, kad mieste turėtų būti daugiau „Garbės klaipėdiečio“ apdovanojimo vertų žmonių.
Jis mano, kad tarp kandidatų atsirado dėl to, kad yra pastebimas dėl daugybės bendrų uosto ir miesto renginių ir įvairių kitų projektų.
„Toks šiuo metu mano gyvenimas - labiausiai esu matomas per darbą uoste“, - interviu „Vakarų ekspresui“ sako A. Latakas.
P. Algi, kaip jaučiatės patekęs tarp trijų pretendentų į „Garbės klaipėdiečio“ apdovanojimą, kaip reagavote į šią žinią?
Gal iš išorės ir neatrodau, bet tikrai esu kuklus žmogus, todėl pirmiausiai pagalvojau - kodėl aš patekau tarp finalininkų, gal Klaipėdoje yra daugiau to vertų žmonių, kurie garsino ir daug gero padarė miestui. Neabejoju, kad tokių yra, tik jų tikriausiai niekas nepastebėjo, nekėlė kandidatūrų.
Todėl jaučiuosi šiek tiek nejaukiai. Bet, aišku, man tai atrodo kaip pagarbos ženklas, didelis įpareigojimas dar daugiau galvoti apie miestą. Taip pat sakyčiau, kad yra didelis pripažinimas vien jau būti tarp trijų finalininkų.
Bet ar spėjote pagalvoti - už ką galėjote būti nominuotas, juk Jūsų kandidatūrą kažkas pasiūlė?
Pirmiausiai reikėtų būti dėkingam tiems žmonėms, kurie mane nominavo, mano, jog esu vertas dalyvauti šiuose rinkimuose.
Greičiausiai tai bus mano dabartinis kolektyvas, tikiu, kad tai jo iniciatyva, nors negaliu garantuoti - tik spėju.
O kas padaryta - tai reikėtų labai susikoncentruoti ir gerokai pagalvoti ieškant atsakymo į šį klausimą. Klaipėdoje gyvenu senokai, atvažiavau čia baigęs studijas tuometiniame Vilniaus inžinerijos institute.
Buvau paskirtas dirbti į autobusų parką ir jau nuo tada mano darbas buvo tiesiogiai susijęs su klaipėdiečių gyvenimu, nes eksploatacijos skyrius reguliavo autobusų kiekį maršrutuose, reikėjo rūpintis, kad visuomeninio transporto būtų užtenkamai, jau tada darbas ir jėgos buvo nukreiptos į tai, kad miestiečių gyvenimas būtų patogesnis.
Prisimenu ir tai, kaip ant autobusų naktimis klijavome Sąjūdžio palaikymo plakatus.
O dabar, jeigu nedirbčiau Uosto direkcijos vadovu, tai, ko gero, niekas manęs nenominuotų tokiam apdovanojimui. Vis tiek esu matomas per įvairius uosto projektus, susijusius su miestu, o tokių projektų tikrai yra daug.
Jokiu būdu nebandau pasakyti, kad tai vien tik mano asmeninės idėjos ir pastangos - einame kartu su savo kolektyvu, mes tikrai daug dėmesio skiriame miestui.
Tiesa, matant žmonių reakcijas, norisi dar daugiau prisidėti, organizuoti, dalyvauti ir veikti miesto ir gyventojų labui.
Savo darbinėje veikloje taip pat daug dėmesio skiriu ekonominei diplomatijai, vizitų užsienyje metu stengiuosi ne tik uostui, bet ir miestui atstovauti, papasakoti, kokia Klaipėda yra graži.
Mano ir mano kolektyvo svajonė - naujas kruizinių laivų terminalas, tai būtų tikras Klaipėdos išėjimas į marias.
Darbai jau pradėti, galvojame ne tik apie tiesioginę terminalo funkciją, bet ir naudą miestiečiams. Yra ir daugiau svajonių, norisi, kad Klaipėda būtų garsi, kad patiems klaipėdiečiams mieste gyventi būtų malonu.
Toks šiuo metu mano gyvenimas - labiausiai esu matomas per darbą uoste.
Bet galima konstatuoti, kad planuojant uosto veiklą galima jausti papildomą, neformalią Jūsų asmeninę iniciatyvą - kartu su darbu galvoti ir apie tai, kaip rezultatas paveiks Klaipėdą?
Iš tikrųjų - tai taip. Žinoma, apie save kalbėti labai sunku, bet neneigsiu, kad keliu įvairias idėjas ir palaikau mintį, kad rezultatas turi būti naudingas ne tik uostui, bet ir miestui, bendruomenei, visada yra ieškoma tokių variantų.
Ir kai skamba nuomonės, kad tarp uosto ir miesto yra atotrūkis, vengiama dirbti kartu, tai yra absoliuti netiesa.
Aš, kaip įmonės vadovas, kuri yra mieste, visada galvoju apie Klaipėdą. Tik reikia suprasti ir tai, kad mūsų galimybės taip pat turi ribas.
Apie save kalbėti labai sunku, bet neneigsiu, kad keliu įvairias idėjas ir palaikau mintį, kad rezultatas turi būti naudingas ne tik uostui, bet ir miestui, bendruomenei.
O atsiribojus nuo pareigų Jūs, kaip eilinis miestietis, kam skiriate asmenines pastangas vardan bendrojo gėrio? Gal yra kokių nors darbų, kuriuos darote tyliai, kažkam skiriate papildomą dėmesį?
Nėra vienos stabilios veiklos, bet nevengiu prisidėti prie įvairių paramos akcijų, būti įkvėpimu jaunimui.
Savo asmeninį laiką skiriu moksleiviams, studentams, net pedagogams. Dalyvauju mentorystės programose, šešėliavimo iniciatyvose, važiuoju į mokyklas ir dalinuosi savo istorija.
Kaip vieną reikšmingesnių įvardyčiau mentorystę - jos metu su jaunu žmogumi susitinki ne kartą ar du.
Stengiuosi jaunuolius, kurie dar tik ieško savo gyvenimo kelio, nukreipti į inžinerijos studijas, rinktis darbą uoste ir sieti savo ateitį su juo.
Matyt, kiekvieno žmogaus gyvenime ateina laikas, kai norisi dalį savo resursų skirti ir labdarai. Niekada nepraeinu pro krepšius, į kuriuos parduotuvėse renkama labdara vargstantiems.
Su savimi taip pat turiu mintį vakarais neatlygintinai padirbėti „Maisto banke“ ar senelių namuose, ar Vaikų linijoje kažką paguosti, patarti, pasikalbėti.
Ta mintis tikrai yra subrendusi, ji - dar viena mano svajonė, kurios kol kas pasiekti negaliu dėl laiko trūkumo. Bet tikrai tą padarysiu, jaučiu stiprų norą kažką panašaus nuveikti.
Taip pat esu Klaipėdos ROTARY klubo prezidentas, per šią veiklą taip pat realizuojamos kai kurios paramos idėjos.
Jūsų - ir kaip piliečio, ir kaip uosto vadovo - gyvenimas niekaip neatsiejamas nuo Klaipėdos. Ar Jūs turite svajonę arba viziją, kaip miestas atrodys po, sakykime, 20 metų?
Kartais užpykstu girdėdamas kalbas, jog Klaipėda yra stagnuojanti tuo metu, kai Vilnius ir Kaunas vystosi. Aš Klaipėdą matau kaip gražų, savotišką ir išskirtinį miestą su daugybe pranašumų, kurių neturi kiti didmiesčiai.
Klaipėda geras ir patogus miestas gyvenimui: mes turime unikalią gamtą, jūrą, kurią galime pasiekti per keliolika minučių, privilegiją į darbus ar kur kitur važiuoti nepraleisdami kamščiuose po keletą valandų. Iš Klaipėdos nereikia išvažiuoti, kad gautum kažkokią paslaugą ar norėtum nueiti į teatrą, koncertą.
Aišku, šiek tiek liūdina tamsūs langai ir tuščios gatvės senamiestyje - manau, kad ateityje neturėtų to likti. Norėčiau, kad miestas būtų pilnas jaunimo, pilnų aukštųjų mokyklų, norėčiau šurmulio centre, kaip panašaus dydžio užsienio miestuose.
Norėčiau savo vaizduotėje matyti išpuoselėtą senamiestį, kuriame ant namų palangių žydi gėlės. Gyvą, jauną, modernų, patrauklų, judrų, žalią miestą - tokiu tapti Klaipėda turi visas sąlygas. O gal tai galėtų būti ir kurortinis miestas, į kurį laivais plaukia turistai.
Klaipėda turi savo prieskonį, dėl to, matyt, klaipėdietį galima atskirti ir kitame mieste.
O kaip galvojate - koks pačių klaipėdiečių, įskaitant ir Jus, vaidmuo siekiant, kad miestas būtų toks? Ar turi miestiečiai tam pakankamai galių?
Aš manau, kad žmonės visada gali išreikšti savo nuomonę rinkdami vietinę valdžią. Turbūt blogiausia yra tai, kad iš gyventojų per dažnai girdime nuoskaudas, pasipiktinimą, kaltinimus valdžiai, bet paanalizavus, ar jis tos valdžios rinkime dalyvavo, ar analizavo informaciją, ar kaip nors kitaip prisidėjo prie geresnio miesto, paaiškėja, kad jis tuose procesuose nedalyvavo.
Taip žmonės netenka savo galios kažką keisti, daryti įtaką.
Mūsų valstybės sistema leidžia piliečiui dalyvauti formuojant valdžią, kuri vėliau keičia aplinką.
Taip pat manau, kad kiekvienas klaipėdietis gali nueiti į Savivaldybę, bendruomenę ar kitą atstovą ir išreikšti savo nuomonę, pateikti pasiūlymą.
Šiais laikais tikrai yra geros galimybės, iniciatyvų siekimas priklauso nuo žmogaus pastangų.
Mano gyvenimo credo - praktiškai viską gali pasiekti, viskas priklauso nuo pastangų, visas spynas atrakina kantrybė.
Dėkoju už pokalbį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą