Apie šeimą užklupusią netektį V. Rykštaitė prabilo savo socialinių tinklų paskyrose. Velionį Rexą ji prisiminė itin šiltais ir jautriais žodžiais, dėkodama jam už meilę šeimai, vaikams ir sūnui Mike’ui. Rašytoja neslėpė, kad ilgai svarstė, ar verta apie tai kalbėti viešai, tačiau galiausiai nusprendė pasidalyti savo išgyvenimais.
„Ilgai svarsčiau, ar apie tai rašyti viešai. Keista dalintis šeimos skausmu su visais, bet man dar keisčiau būtų kalbėti apie viską, tik ne apie tai, ką praradome. Rexas Normanas Winderis – mylimas vyras, tėtis, senelis, brolis, uošvis ir daugelio draugas – šį pavasarį išėjo amžinybėn. Kai pirmą kartą susitikome, jo šiek tiek bijojau.
Atrodė, kad galbūt jis manęs nemėgsta – mano uošvis buvo nedaugžodžiaujantis žmogus. Tačiau netrukus baimę pakeitė pagarba, o vėliau – meilė, kuri augo kartu su meile mūsų vaikams. Ir kaip stipriai mano vaikai mylėjo savo Bumpą! Jie galėdavo jo nematyti ištisus metus, tačiau vos tik vėl susitikdavo, iškart puldavo jam į glėbį – jie jautė savo kraujo ryšį. Jokie žodžiai nebus pakankami, tačiau labai norėčiau, kad būčiau turėjusi galimybę atsisveikinti ir pasakyti AČIŪ.
Ačiū, kad buvai mano vaikų Bumpa, už tavo tylų dosnumą ir už tai, kad užauginai nuostabų sūnų Mike’ą. Dabar vadinu jį savu, tačiau pirmiausia jis buvo tavo sūnus dar gerokai prieš man gimstant. Tai, kaip Mike’as rūpinasi mūsų vaikais, pasako viską apie tai, koks tėtis buvai tu.
Mielas uošvi, mintis apie tavo netektį mane gąsdino, todėl galiu tik įsivaizduoti, ką dabar savo širdyse išgyvena tavo vaikai. Tu gyveni savo anūkuose, darbuose, kuriuos sukūrei, vertybėse, kurias įskiepei savo vaikams, ir mūsų prisiminimuose. Iki tol, kol dar susitiksime kitame pasaulyje“, – jautriai rašė V. Rykštaitė.
Rašyti komentarą