ventojoje – išskirtinė Jurgos Anusauskienės ir Nerijaus Vernicko vestuvių puota: „Didžiojo Getsbio“ tema ir vyrų ašaros
Praėjus kelioms dienoms po šventės ir susigulėjus mintims, Jurga, kuri po vestuvių pasirinko vyro pavardę ir tapo Vernicke, atvira: santuoka jiems buvo labai svarbi, o naujas statusas – nuostabus.
„Anksčiau galvojau, kad nei sužadėtuvės, nei santuoka nieko nekeičia, bet taip nėra. Tai tiesiog fizinis jausmas, kurį tu jauti kiekviena savo kūno dalelyte!“ – šypsojosi žinoma moteris.
Ji prisiminė, kai jau savo 50-metį norėjo atšvęsti gražiai, sukviečiant brangius žmones. Tačiau tuo metų pasaulį aptemdė koronavirusas ir šios idėjos moteriai teko atsisakyti.
„Tiesa, vaikai mane nuostabiai pasveikino visas dovanas užskraidinę su dronais į dešimtą aukštą, tačiau tai nėra tas pats. Per tuos penkerius metus santykiai su šeima dar labiau sustiprėjo, į mano gyvenimą atėjo mylimas vyras, prasiplėtė draugų ratas.
Aš grįžau į kūrybą, nes yra skirtumas tiesiog fotografuoti ir rengti parodą. Po aštuonių metų pertraukos pavyko sukurti ciklą darbų „MES-ROMAI. MES DIEVO DUOTI“. Taigi, jaučiuosi, kaip niekada pilna ir laiminga“, – sakė J.Vernickė.
Tad nieko keisto, kad su mylimu vyru jiedu nusprendė surengti didelę gimtadienio šventę. Jurga ir Nerijus pradėjo planuoti šventę prieš metus.
Tačiau nuotaiką temdė Jurgos mamos sveikata.
„Po Velykų netikėtai subyrėjo vienas brangiausių man žmonių – mamytė. Ji atlaikė sudėtingą operaciją. Aš realiai mėnesį gyvenau Santaros klinikoje. Valgiau kas antrą dieną ir kas antrą dieną išvesdavau šunį. Visiškai išsekau, ko pasekoje sulaužiau abu šeimos automobilius.
Nerijus tuo periodu dirbo ne Lietuvoje, todėl su viskuo teko tvarkytis pačiai. Tačiau jis nepapratsai mane palaikė ir rūpinosi. Per jo tikrąjį gimtadienį galėjau pokalbiui su juo teskirti tris minutes. Pamačiusi situacijos sudėtingumą, iš Los Andželo atskrido dukra Evelina“, – sunkų metą prisiminė Jurga.
Vyšnia ant torto buvo, kai vieną rytą moteris atsikėlė ir sau pasakė: „Viskas, šitą diena jau bus lengvesnė“. Pasidarė puodelį kvapnios kavos ir susiskambinau su Nerijumi.
„Staiga, puodelį užkliūdžiau ir visą kavą išpyliau tiesiai ant klaviatūros. Kai po kelių minučių perskambinau Nerijui iš telefono, jis suprato, kad kompiuteris mirė. Tačiau jis nepyko ir nepriekaištavo, kad esu neatsargi, o ramino mane sakydamas: „Sauluže, nepergyvenk, nupirksim tau naują kompiūterį.“
Ir tą akimirką besąlygiškas jo gerumas ir empatija mane labai palietė. Pajaučiau, kad labiausiai už viską noriu būti to vyro žmona. Paklausiau: „Ar gali mane vesti?“ „Žinoma“, – atsakė Nerijus“. Iki šventės buvo likusios aštuonios dienos“, – spontaniško sprendimo istoriją pasakojo Jurga.
Juk vestuvės ir gimtadienis – tai dvi skirtingos šventės. Kaip Jurgai pavyko per kelias dienas iš metus planuoto jubiliejaus paversti vestuvėmis?
„Nežiūrint to, kad gimtadieniui tikrai ruošiausi ir buvo nemažai padaryta, tačiau, be abejo, yra didelis skirtumas tarp jubiliejaus ir vestuvių. Kaip juokauju į pagalbą atėjo UAB Šeima. Be jų nebūčiau išsivertusi. Man labai pasisekė, kad sūnaus Mindaugo žmona Emilė dirba su renginiais ir vestuvėmis, o jos mama Gindra – su dekoru“, – džiaugėsi Jurga.
Vis dėlto, Nerijus ir Jurga nusprendė svečiams neatskleisti nieko iki pat paskutinės minutės. Apie originalią idėją žinojo tik šeima, liudininkai ir jų virtuvės šefas iš Vilniaus Karolis Jarmala.
„Verkė visi. Net ir tie vyrai, kurie nekada neverkia“, – sakė ji.
Daugybė svečių suvažiavo į Lietuvos pajūrį – Šventąją. Šį kurortą pora pasirinko neatsitiktinai – jį labai myli ir vis aplanko.
„Juokauju, kad nesame su Nerijumi šventi, bet Šventoji – mūsų. Jau keletą metų iš eilės gimtadienio progą padovanojau jam keliones į šį miestą.
Atradome nuostabų viešbutį visiškai prie pat kopų „Jūros 40“. Jis nepaprastai stilingas ir jaukus, be to – draugiškas šuniukams. Ir prie pat vienintelio legalaus Lietuvoje šuniukų pliažo.
Kadangi visi esame „šunistai“, tai ir šventėje jie buvo ypatingieji VIP svečiai. Iš viso – aštuoni. Skirtingų veislių ir dydžių. Ir netgi turėjo specialią programą – šuniukų lenktynes paplūdimyje“, – atskleidė J.Vernickė.
Jurgos planiotas gimtadienis jau turėjo „Didžiojo Getsbio“ tematiką. Tam buvo sukurtas specialus dekoras, svečiai pasipuošę vakarine apranga. Kai vis susirinko į „Auksinių kopų“ restoraną, staiga atsidarė durys į vieną iš salių, kur visi buvo pakviesti susėsti.
„Iš dekoro galima buvo nuspėti, kam jis skirtas, tačiau tai atrodė gana neįtikėtina idėja. Viskas paaiškėjo, kai Evelina jautria kalba pradėjo ceremoniją.
Tik tuomet Nerijui liudininkai prisegė prie atlapo puokštelę, o mane į salę atlydėjo du mano sūnūs – Mindaugas ir Haroldas. Perskaitėme vienas kitam įžadus. Giedant mano sesytės šeimai accapela J.S.Bacho „Ariją“ iš siutos Nr.3 sumainėme žiedus“, – jautrią akimirką prisiminė Jurga.
Nuotakai suknelę pasiuvo dukra Evelina, o jaunikis puošėsi klasikiniu juodu smokingu.
„Tai buvo skrydis į kosmosą ir atgal! Visiškai riaumojantis „Didžiojo Getsbio“ vakarėlis. Ir tai nebuvo tuštybių mugė, nes ypatingai po situacijos su mamytę visi pajautėm, kaip svarbu gyventi čia ir dabar, nieko neatidedant rytojui.
Gyvenimą reikia švęsti! Mūsų šventėje buvo mažai tradicinių dalykų, tačiau viskas be galo tikra ir emocionalu. Net mūsų šokis, kurį pradėjome repetuoti prieš metus.
Kadangi Nerijus dirba ne Lietuvoje, pradžioje jam filmuodavau ir siųsdavau judesius, kuriuos mokinomės atskirai. Vėliau, kai jis grįžo, nuėjom pas mano draugą, šokių projekto choreografą Mantą Svirskį, kuris pastatė mums šokį su daug akrobatinių triukų. Kai šokom, jaunimo akys buvo tikrai didelės!“ – šypsojosi J.Vernickė.
Dabar pora jau matuojasi naują – vyrą ir žmonos – statusą ir mąsto apie mėdaus mėnesį.
„Kadangi kai svečius kviečiau į savo jubiliejų nurodžiau, kad geriausia dovana – patogi suma pavedimu, kuri bus skirta kelionei, tai ši kelionė ir bus povestuvinė“, – sakė ji.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą