Žolės deginimas vis dar gajus

(1)

Lietuvoje apie atėjusį pavasarį praneša ne tik šiltėjantys orai, bet ir rūkstančios pievos bei ražienos. Pernykštės žolės deginimas vis dar išlieka dalies žemės savininkų ar naudotojų panacėja, nors ugnies padaromos žalos bei keliamo didžiulio pavojaus net negalima lyginti su menama nauda.

Nors ir gresia piniginės baudos, daroma žala gamtai ir keliamas didžiulis pavojus, kiekvienas pavasaris ir šiltėjantys orai Lietuvoje prasideda tradiciškai - žolės deginimu.

O nuo liepsnojančios žolės ugnis lengvai persimeta į miškus.

Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė džiaugiasi, kad sąmoningo elgesio gamtoje daugėja. Tačiau vis dar yra labai svarbu imtis veikiančių priemonių operatyviam gaisrų atvirose teritorijose lokalizavimui.

"Skiriame didelį dėmesį švietėjiškai veiklai. Miškuose įrengiame edukacinio pobūdžio stendus, drauge su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu organizuojame reidus. Tai veikia prevenciškai ir prisideda prie atsakingo gyventojų elgesio gamtoje.

Valstybinių miškų urėdija, suprasdama, kad operatyvumas ir mobilumas būtini siekiant nedelsiant reaguoti, investuoja į priešgaisrinės apsaugos techniką.

Šiuo metu siekiame įsigyti miško gaisrų stebėjimo sistemą - ji visuose Lietuvos miškuose aptiks ir fiksuos kylančius gaisrų židinius bei gebės tiksliai nustatyti jų koordinates ir automatiškai informuoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą.

Tai leis atsakingoms tarnyboms dar operatyviau reaguoti, atvykti į gaisravietes ir lokalizuoti gaisro židinius dar iki jiems išplintant", - apie VMU stiprinamą priešgaisrinės apsaugos veiklą pasakojo V. Kaubrė.

Sezonas dar neįsibėgėjo

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovės Aurelijos Maslauskienės teigimu, Vakarų Lietuvoje žolės deginimo sezonas šiais metais vėluoja.

"Visoje valdybos teritorijoje, kuri apima 12 savivaldybių, sulaukta per 20 iškvietimų gesinti atvirose teritorijose kilusius gaisrus. Miškuose gaisrų nebuvo, tik atvirose miestų ir miestelių erdvėse.

Pernai atvirose teritorijose gesinome 249 gaisrus. 25 kartus degė miškas arba miško paklotė. Bendras išdegęs plotas siekė 36 hektarus„, - “Vakarų ekspresui" sakė A. Maslauskienė.

Pagal skaičių daugiausiai gaisrų atvirose teritorijose kyla Klaipėdos mieste. Po uostamiesčio rikiuojasi Klaipėdos, Tauragės, Šilutės ir Kretingos rajonai.

Pagal išdeginta plotą pernai pirmavo Kretingos rajonas, kuriame vos per vieną gaisrą išdegė apie hektaras ražienų.

"Klaipėdoje tokie gaisrai dažniausiai kyla miesto pakraštyje esančiose atvirose nenušienautose ir neprižiūrimose teritorijose.

Nors jos ir negyvenamos, atšilus orui jose renkasi žmonės, kurių neatsargus elgesys ir sukelia gaisrus.

Kaimuose dar gajus mitas, kad reikia deginti pernykštę žolę, nes taip patręšiama žemė bus derlingesnė.

Mūsų krašte nėra daug dirbamų žemių, todėl ir tokių gaisrų mažiau. Kitose šalies vietos jų žymiai daugiau", - teigė A. Maslauskienė.

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnams žolės degintojų nustatyti nepavyko.

„Atviroje vietoje sunku įrodyti kaltę. Juk degintojas nestovi vietoje, o pasišalina. Ir visoje Lietuvoje tokie atvejai, kai sulaikomas padegėjas, yra vienetiniai“, - patikino A. Maslauskienė.

Sąmoningumas didėja

Anot A. Maslauskienės, anksčiau situacija buvo tiesiog nevaldoma.

"Vos tik pasirodydavo saulutė, iš karto prasidėdavo žolės deginimas. Ugniagesių pamainos keisdavosi pievose, neišvažiuodavo iš miškų.

Bet pamažu atsirado sąmoningumas, supratimas, kad pasekmės gali būti labai liūdnos. Kaip juokauja ugniagesiai, deginti žolės neapsimoka, nes tai tapo prabanga", - sakė A. Maslauskienė.

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai kasmet vykdo prevencines akcijas „Nedegink žolės“ ir „Saugi vasara“.

Apie išdegintus plotus informacija teikiama Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir tai gali atsiliepti išmokoms už žemę. Kad greičiau būtų aptikti žolės gaisrai, pasitelkiami bepiločiai orlaiviai (dronai).

"Kiekvienais metais sulaukiame pranešimų dėl žolės deginimo. Nors pernai pranešimų ženkliai sumažėjo, tačiau siekiame, kad jų visai nebūtų.

Žmogaus elgesys labai reikšmingas saugant aplinką.

Turime įsidėmėti, kad deginant žolę pažeidžiamas paviršinis sluoksnis, žūsta augalai, jų sėklos, vabzdžiai, driežai, ežiai, zuikiai, perintys paukščiai, jų jaunikliai ir perimvietės.

O kaitriomis savaitėmis bet kokia liepsna gamtoje gali sukelti drastiškas pasekmes", - teigia Aplinkos apsaugos departamento direktorius Giedrius Kadziauskas.

Gaisrų - šimtai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje atvirosiose teritorijose kilo 339 gaisrai, išdeginę daugiau kaip 100 hektarų plotą.

Tai yra 15,8 proc. visų per šį laikotarpį Lietuvoje įsiplieskusių gaisrų (2 151).

Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai.

Vilniaus apskrityje užgesinti 185 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno - 35, Utenos - 22, o kitose apskrityse jų kilo mažiau.

"Per penkerius metus vien ugniagesiai gelbėtojai atvirosiose teritorijose gesino per 15 tūkst. gaisrų, kurie išdegino per 7 tūkst. 600 hektarų.

Šis plotas beveik prilygsta Palangos miesto savivaldybės užimamai teritorijai.

Gaisrų atvirosiose teritorijose gesinimas reikalauja didelių pastangų, ugniagesiai gelbėtojai gaišta brangų laiką, kuris labai svarbus gesinant kitus gaisrus ar atliekant gelbėjimo darbus.

Bendradarbiaudami su miškininkais ir aplinkos apsaugos specialistais tampame stipresni, o mūsų bendros pastangos padeda mažinti tokių gaisrų skaičių.

Bet labai reikėtų ir pilietiško gyventojų požiūrio, kad įsisenėję žolės deginimo įpročiai keistųsi, kad kaimynai su tuo nesitaikstytų ir mus informuotų", - pažymėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius.

Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių duomenimis, 2023 metais Lietuvos miškuose užregistruoti 167 miško gaisrai 59,63 ha plote.

2022 metais šalyje užregistruotas 81 miško gaisras 53,26 ha plote.

Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei valstybinių miškų apsaugos pareigūnai pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 360 kartų.

Esant aukštai gaisringumo klasei pasirengę budi apie 800 urėdijos darbuotojų.

Didžiulė žala

Aplinkosaugininkai nuolat įspėja, kad dėl žolės gaisrų didžiausia žala padaroma būtent gamtai. Be to, gali nukentėti patys žmonės ir jų turtas.

Deginant žolę pažeidžiamas paviršinis humuso sluoksnis, žūsta augalai, jų sėklos, sudygusių sėklų daigai, pradedančių kaltis vertingų augalų ūgliai, vabzdžiai, driežai, ežiai, zuikiai, perintys paukščiai, jų jaunikliai ir perimvietės.

Todėl, siekiant išvengti smulkiosios faunos žūties, draudžiama deginti medieną jos neperkrovus, jei į krūvas ji buvo sukrauta anksčiau nei savaitę iki deginimo.

Be to, žolės deginimas atneša didelių nuostolių, pavyzdžiui, vieną kartą išdeginus žolę dirvos derlingumas sumažėja 5-8 procentais. Nuo degančios žolės ugnis neretai persimeta į miškus, durpynus, sodybas, ūkinius pastatus.

Deganti sausa pievos paklotė teršia aplinkos orą, o teršalai gali pakenkti ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai.

Informacija

Baudos už gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymą ir sausos žolės deginimą Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 170 eurų.

Miško naikinimas arba žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks miško gaisrą arba jo išplitimą sukėlęs priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 560 iki 2 300 eurų.

Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 300 eurų.

Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder