Zoologijos sodo mažyliai: kai kurių gimimas nustebina ir visko mačiusius

Prie pat zoologijos sodo įėjimo lankytojus pasitiko liūtų jaunikliai, kuriuos lankytojai gali paglostyti ar su jais nusifotografuoti. Tačiau ši pramoga yra prieinama tikrai ne kiekvienam. Nuo praeitų metų šios pramogos kaina išaugo dvigubai.

„Kiek? Net 30 eurų? Na, jei būtų 15 eurų, tai galima būtų ir primokėti, o dabar... tiek to gal“, - pamatę kainas piktinosi zoologijos sodo lankytojai.

Vis dėlto norinčiųjų pamatyti jauniklius bent pro stiklą ar narvo groteles tikrai netrūko.
 

Saugiausia yra pas mamą

Šiais metais zoologijos sodo gyventojai sulaukė tikrai nemažai jauniklių. Sode galima pamatyti liūtų, tigrų, lamų, lūšių jauniklių. Pirmą kartą šiame zoologijos sode jauniklį atsivedė ir katinių lemūrų šeima.

„Mes matėme, kad jie poruojasi, tačiau patys nustebome pamatę, kad jauniklis gimė“, - atviravo Klaipėdos zoologijos sodo darbuotoja Rasa Veliūtė.

Dažniausiai katinių lemūrų šeimos atsiveda po vieną jauniklį, rečiau du. Mažylis paprastai nešiojamas įsikibęs į motinos pilvą, vėliau ant nugaros.

„Jaunikliui šiuo metu yra maždaug 2 mėnesiai, todėl jau gali pats valgyti ar šokinėti šakomis. Nors jis jau yra nuo mamos šiek tiek atitrūkęs, vis dėlto, kai darbuotojai prieina arčiau, iš karto ieško prieglobsčio pas mamą“, - apie mažąjį lemūrą pasakojo R. Veliūtė.

Tėvai atsisako savo jauniklių

Veistis ar gimti zoologijos sodo personalas gyvūnams nepadeda, su tuo gyvūnai puikiai susitvarko patys. Karantino metu dėl mažesnio žmonių srauto gyvūnai jautėsi laisviau.

„Jauniklius lankytojai gali pamatyti nuo tos akimirkos, kai tėvai patys jau juos išneša iš vidinių patalpų ir pradeda rodyti žmonėms. Dažniausiai tai įvyksta tada, kai jaunikliai yra vieno mėnesio amžiaus“, - pasakojo zoologijos sodo darbuotoja.

Tačiau ne visus jauniklius lankytojai gali pamatyti. Pavyzdžiui, lūšys šiemet susilaukė net trijų palikuonių, tačiau prie jų prieiti negali net zoologijos sodo darbuotojai.

Šiuo metu lūšys yra perkeltos į naują vietą, nes senoje vietoje jie sunkiai veisėsi. Dabar jie gyvena atokiau nuo kitų gyvūnų. Lankytojai prie lūšių gali prieiti tik iš vienos pusės, todėl jauniklius pamatyti gali tik tuo atveju, jei juos išneš parodyti patys tėvai.

Lūšių jauniklių nepavyko užfiksuoti ir „Savaitės ekspreso“ žurnalistams, nes jie kartu su mama buvo paslėpti ir saugomi krūmuose. Netrukus prie motinos su jaunikliais prisijungė ir tėvas, visą kelią slinkdamas ir stebėdamas lankytojų elgesį.

„Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus jauniklio lytį ir tai, kad jis gimė, turime užfiksuoti per 10 darbo dienų, tačiau būna atvejų, kai tėvai neprisileidžia prie jų, o jei prieitume ir tėvai užuostų svetimą kvapą, tai išvis gali atsisakyti savo jauniklių. Norint patikrinti jauniklių lytį, tektų trumpam užmigdyti tėvus. Tačiau to daryti irgi negalime, nes pažeidžiame gyvūnų teises. O per tris mėnesius jauniklius turime suženklinti, bet kaip tai padaryti, jei juos taip tėvai saugo...“ - pasakojo zoologijos sodo darbuotoja.

Jaunikliai nėra atskiriami nuo tėvų

Per šiai vasarai būdingus karščius gyvūnai kaip ir žmonės dažniausiai slepiasi pavėsyje arba vidinėse patalpose. Išlenda tik vakarais arba anksti ryte, laukdami žmogaus, kuris juos apžiūrės, pamaitins ir pakeis vandenį.

Šiuo metu lamos taip pat yra perkeltos į naują vietą, nes naujame narve yra daugiau šviežios žolės, kuria minta lamos.

„Darome tokias rotacijas: pirmiausia viename voljere atauginame žolę, paskui įleidžiame gyvūnus, tada kitame atauginame“, - teigė R. Veliūtė

Lamos gyvena visą gyvenimą kartu, todėl jaunikliai nėra atskiriami nuo tėvų. Jaunikliai visada sekioja paskui motiną, o kai darbuotojai prieina arčiau, lamos atsistoja ir įdėmiai stebi.

Gindamos savo jauniklį gali ir spjauti arba eiti link darbuotojo ir pulti priekinėmis kanopomis.

„Tačiau į lankytojus jos taip nereaguoja, nes mato, kad stovi už grotelių, todėl jaučiasi saugiai“, - teigė zoologijos sodo darbuotoja.

Šiuo metu vienam lamos jaunikliui yra 3 savaitės, kitam pusantro mėnesio. Lytis sužinoma, kai mažylis pakelia uodegytę. Tačiau 3 savaičių lamos lytis vis dar yra paslaptis.

„Vienu metu jau lyg ir būčiau pamačiusi, bet tėvai greitai sureagavo ir jauniklį užstojo“, - sakė darbuotoja.

Lankytojų dėmesio nestinga

Teigiama, kad nelaisvėje gimę gyvūnai yra įpratę prie nuolatinio žmonių dėmesio bei buvimo narvuose.

„Jie yra prisitaikę, todėl nebijo tokių dalykų. Visi gyvūnai, kuriuos turime, yra veisti nelaisvėje, ir tie, kuriuos pirkome iš kitų zoologijos sodų“, - teigė darbuotoja.

Jau grįždami užsukome pas liūtukus, kuriems lankytojų dėmesio tikrai nestigo. Šiuo metu liūtukams yra beveik trys mėnesiai ir jie jau gali savarankiškai valgyti mėsą, todėl gyvena atskirai nuo tėvų.

„Kažkur iki dviejų mėnesių jie gyvena kartu su tėvais, paskui tėvams jie atsibosta, tad pradedame mes juos prižiūrėti ir maitinti“, - juokavo zoologijos sodo darbuotoja.

Darbuotojai bandė pratinti liūtukus gerti pieną iš buteliukų, tačiau to padaryti nepavyko. Todėl jaunikliai maitinami tik mėsa.

Per vieną dieną vienas liūtukas suvalgo maždaug 4 kilogramus mėsos.

Kaip ir žmonės, kiekvienas gyvūnas turi savo charakterį. Pasak zoologijos sodo darbuotojos, kiekvienoj vadoj yra nors vienas gyvūnas, kuriam vis kažkas nepatinka.

„Hera labai mėgsta žmonių dėmesį, o Horu yra bailesnis, todėl nelabai mėgsta žmones, bet jeigu prieini ir gražiai jį paglostai, jam tai labai patinka“, - apie skirtingą liūtukų charakterį pasakojo darbuotoja.

Nors liūtas gali visą dieną miegoti, ypač kai lauke yra karšta, vakarais juos vis vien reikia užimti. Todėl zoologijos sodo personalas duoda jaunikliams įvairių žaislų ir žaidžia kartu su jais.

Gyvūnai yra stebimi

Tikslaus laiko, iki kada žmonėms yra leidžiama bendrauti su jaunikliais, nėra, darbuotojai tiesiog stebi liūtų elgesį, kol jie dar patys prisileidžia ir nori būti su žmonėmis.

Klaipėdos zoologijos sode augantiems tigriukams dar tik mėnesis, jie gyvena su tėvais, todėl kaip jie reaguos į žmonių glostymus ir dėmesį, dar neaišku.

„Paprastai tėvas jauniklių neprižiūri, dažniausiai net juos atskirdavome, kad mama galėtų ramiai jais rūpintis. Tačiau šį kartą pastebėjome, kad tėvas gerai sutaria su jaunikliais, prieina, pauosto, pabūna ir nueina toliau miegoti ar ėsti“, - pasakojo darbuotoja.

Visą laiką gyvūnai yra stebimi, zoologijos sodo darbuotojai žiūri, ar mamos turi pieno, o jei neturi, tada jaunikliai yra maitinami iš buteliukų.