Žydų gelbėtojos – vienuolės iš Švėkšnos

Žydų gelbėtojai – asmenys, Antrojo pasaulinio karo metu įvairiais būdais gelbėję žydus nuo sunaikinimo. Manoma, jog išgelbėti vieną gyvybę prireikdavo bent 5-10 žmonių. Už žydų gelbėjimą grėsė įvairios bausmės. Jeigu išduotas žydus slėpęs asmuo aiškindavo, kad tai darė dėl pinigų, jam buvo skiriami trys mėnesiai kalėjimo. Tie gelbėtojai, kurie savo veiksmus teisindavo kaip kataliko gailestį žūstančiai gyvybei, buvo priskiriami partizanams ir jų šeimos būdavo sušaudomos, o ūkiai sudeginami.

Teisuolių medis

1953 m. Izraelyje įkurtas Jad Vašem Holokausto ir didvyriškumo atminties institutas. Institute peržiūrimi išlikusių gyvų žydų pristatyti liudijimai, dokumentai ir žydų gelbėtojams suteikiamas Pasaulio Tautų Teisuolio vardas. Jų garbei Teisuolių alėjoje pasodinamas medis ir įteikiamas Atminimo medalis, kuriame yra citata iš Talmudo: „Kas išgelbės vieną gyvybę, išgelbės visą pasaulį“.

Šis didžiulis memorialas išsidėstęs daugiau kaip 18 ha plote, o Bendruomenių slėnyje, tarp daugelio kitų, įamžintas ir sunaikintų Šilutės rajono skirtingų žydų bendruomenių atminimas. 2022 m. duomenimis, 925 Lietuvos piliečiai Jad Vašem pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais. Lietuvoje už žydų gelbėjimą gelbėtojai yra apdovanojami Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, 2023 m. duomenimis, apdovanotų žydų gelbėtojų sąraše – 1663 Lietuvos piliečiai.

Dvi švėkšniškės

Šiame straipsnyje apžvelgiama žydus gelbėjusių vienuolių veikla. Kaip jau buvo minėta, gelbėjimo procesas negalėjo būti atliekamas vieno žmogaus, tačiau čia aptarsime dviejų vienuolių veiklą gelbėjant žydus skirtingose vietovėse. Viena jų – sesuo BONITA (Antanina Žemgulytė), dirbusi Švėkšnoje, kita – sesuo PLACIDA (Magdalena Bartkutė), kilusi iš Švėkšnos valsčiaus.

1928 m. rugsėjo 23 d. Švėkšnos parapijų maršalkos svarstė, ar atiduoti globon pavargėlių prieglaudą ir ligoninę vienuolėms. Vienbalsiai buvo nutarta „kviesti Šv. Elzbietos vienuoles iš Karaliaučiaus ir anom paremti pavargėlių prieglaudą ir ligoninę. […]“ 1929 m. elzbietietėms įsikūrus Švėkšnoje, seserys šeimininkavo parapijos išlaikomame gimnazijos moksleivių bendrabutyje ir senelių prieglaudoje (Veiviržėnų g.).

1930 m. spaudoje buvo rašoma: „[…] Vargu ar rasim kitą tokią parapiją, kuri būtų davusi ar duotų tiek daug kandidačių, kandidatų į vienuolyną, kiek davė jų Švėkšna: jų rasim ir pas Padvarių Seseris Pranciškones, ir Kretingoj, Pažaisly pas Seseris Kazimierietes; jų yra net užsienyje: Prancūzijos Lijone, Italijoj pas Saleziečius ir k. Iš vis bus apie 30 asmenų. Toks skaičius, kad ir iš gausingos parapijos, yra gana didelis. Laiminga Švėkšna, turėdama Seseris Elzbietietes. […]“ („Žemaičių prietelius“, 1933 07 09, Nr. 27, psl. 1.)

Marija Bonita

ANTANINA ŽEMGULYTĖ (1903-1993) gimė Žalakiškės kaime, Endriejavo valsčiuje, ūkininkų Justino Žemgulio ir Barboros Srėbaliūtės šeimoje. Tėvas valdė virš 35 ha ūkį. Iš dešimties gimusių vaikų užaugo septyni: Juozapas, Paulina, Barbora, Antanina, Justinas, Stanislava ir Julija.

Į Šv. Elzbietos kongregacijos noviciatą Karaliaučiuje Antanina įstojo 1925 m. balandžio 10 d. Įvilktuvių ceremonija įvyko 1927 m. gegužės 9 d., mergina pasirinko sesers Marijos Bonitos vardą, o pirmuosius įžadus davė 1928 m. birželio mėn.

Bonita 1928 m. liepos mėnesį buvo išsiųsta į Kauną pas seseris elzbietietes. Čia ji dirbo Šv. Luko ligoninėje, vėliau buvo skiriama slaugyti ligonių privačiuose namuose, globojo vargšus. 1932 m. dirbo dr. Gylio ligoninėje, o 1935 m. rugsėjo 1 d. buvo paskirta į Švėkšną. Čia ji buvo atsakinga už parapijos senelių prieglaudą ir Švėkšnos gimnazijos mokinių bendrabutį. Išvykus klebonui Juliui Maciejauskui, Bonita liko be darbo.

Tada švėkšniškė Petronėlė Daukšaitė pasiūlė seselei Bonitai miestelio pakraštyje du žemės sklypus su pastatais (iš viso 7 ha) vienuolynui statyti mainais už jos išlaikymą šioje prieglaudoje iki mirties. Sesuo Bonita nusprendė viename sklype statyti ambulatoriją, tačiau vėliau sumanymas keitėsi, buvo nutarta statyti vienuolyną ir ligoninę, kurioje dirbtų vienuolyno seserys.

Sesuo Bonita, padedant savo seseriai Julijai Žemgulytei, vienuolėms ir kitiems asmenims, Antrojo pasaulinio karo metais rūpinosi ne tik ligoninės statyba Švėkšnoje, bet ir gelbėjo tragiško likimo ištiktus žydus. 1992 m. laikraštyje „Atgimimas“, rubrikoje „Lietuvių kova dėl žydų laisvės“ išspausdinta trumpa žinutė: „ŠVĖKŠNA: Vienuolė Bonita Žemgulytė slėpė ir globojo tris žydus.“

1944 metų spalio 10 dieną, bolševikams prisiartinus prie Švėkšnos, Bonita su seserimis pasitraukė į Vokietiją. Link Karaliaučiaus vienuolės traukėsi arkliais, toliau teko keliauti traukiniu. Kartu į Vokietiją išvyko ir jos sesuo Julija bei jų globota žydaitė, vadinta Onute. Onutė vėliau apsigyveno JAV ir ištekėjo. Su savo gelbėtoja mergina dar kurį laiką bendravo laiškais, Julijai Žemgulytei-Mickienei siuntė savo fotografiją.

Žinoma ir apie jaunuolį, pramintą Leonu, globotą Bonitos. Onutė ir Leonas buvo įdarbinti šalia vienuolyno. Kartą tuometis Švėkšnos valsčiaus viršaitis užsiminė Bonitai ieškantis, kas padėtų vesti valsčiaus knygas. Bonita, nenorėdama sukelti įtarimo (miestelyje kalbos sklisdavo greitai), pasakiusi, kad tokiam darbui gali pasiūlyti nebent savo daržininką.

Taip Leonas kurį laiką dirbo Švėkšnos valsčiuje. Vienuolė pasakojo, kad kartais žmonėms kildavo įtarimų dėl jaunuolio tautybės, tuomet ji patarusi Leonui eiti išpažinties ir melstis bažnyčioje. Seserims traukiantis 1944 m., Leonas kartu neišvyko. Vaikinas patraukė link savo namų prie Šiaulių, kur, pasak vienuolės, buvo gana žinomas, iš pasiturinčios šeimos. Tolesnis jo likimas nežinomas.

Sesuo Palcida

MAGDALENA BARTKUTĖ (1905-1997) – sesuo Placida, benediktinė, kilusi iš Razmų kaimo (7 km į pietryčius nuo Švėkšnos). Į benediktinių vienuolyną Kaune atvyko 1929-09-29, 1930-09-28 įstojo į noviciatą, o 1932-05-01 pasirinko profesiją.

Yra žinoma, kad Kauno seserų benediktinių kongregacijos sesuo Placida (Magdalena Bartkutė) su kitomis savo bendruomenės seserimis globojo ir slėpė žydų vaikus bažnyčios ir vienuolyno patalpose. Prelatas Stanislovas Jokūbauskis iš Kauno Vilijampolės geto išneštus ar išvestus vaikus perduodavo seserims vienuolėms. Pasak Judelio Beiliso, per Vilijampolės tiltą išneštus vaikus prelato nurodymu perimdavo kažkokios vienuolės. Didžiausia tikimybė, kad tai buvo arčiausiai geto gyvenusios seserys benediktinės.

1943-aisiais Kaišiadorių vyskupu paskirtas Teofilius Matulionis. Jo nurodymu maža žydų mergaitė Estera Elinaitė buvo paslėpta benediktinių vienuolyne Kaune. Estera buvo rašytojo, publicisto Mejerio Elino ir muzikos pedagogės Dvoiros Elinienės dukra, gimusi 1940 m. Būsimosios garsios pianistės globa buvo patikėta seseriai Angelei – Agotai Misiūnaitei. Mergaitės likimu rūpinosi ir kitos vienuolyno seserys: vienuolyno vyresnioji sesuo Aloyza – Teofilė Mikšytė, sesuo Placida – Magdalena Bartkutė.

Kai naciai pasitraukė iš Lietuvos, išgyvenusi Esteros motina dukrelę rado Čiobiškio vaikų namuose, prižiūrimą vienuolių. Vienai mažai mergaitei – Esterai išgelbėti prireikė daugelio kilnių, geros širdies žmonių pastangų. Kauno seserų benediktinių kongregacijos sesuo Placida pokariu buvo persekiojama ir tardoma dėl vaikų katekizavimo, dėl „Lietuvos Bažnyčios Kronikos“ leidybos ir platinimo. 2003 m. buvo apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (po mirties), už žydų vaikų gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metu.

Pabaigai reikėtų pridurti, kad dauguma žydų gelbėtojų išsiskyrė itin aukštu empatijos lygiu, o gelbėjimo procesą įvardijo kaip savaime suprantamą dalyką. Žydų gelbėtoja Ona Šimaitė yra rašiusi: „Tomis dienomis man iš tikrųjų buvo gėda būti ne žyde, matant, kaip žūsta vienas po kito mano geriausi prieteliai. Gėda gyventi, gėda turėti pastogę, gėda turėti galimybę nusiprausti, kada tūkstančiai žmonių tokių minimalių dalykų nebeturi, bet kai Damoklo kardas kaba ant jų galvų, kada kiekvienas gali tyčiotis ir kankinti kas netingi“.

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkai ieško asmenų, žinančių, girdėjusių ir galinčių papasakoti ar suteikti informacijos apie tuos, kurie Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus. Kreiptis elektroniniu paštu [email protected] arba skambinti telefonu 865757152.

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė