40 metų po didžiausios Baltijos jūroje – „Globe Asimi“ tanklaivio avarijos

Prieš keturis dešimtmečius Klaipėdos uoste įvyko Lietuvos pajūriui daug žalos padariusi tanklaivio „Globe Asimi“ avarija. Tai didžiausia tanklaivio avarija įvykusi Baltijos jūroje. Su Gibraltaro (Jungtinė Karalystė) vėliava plaukiojantis 170 m ilgio tanklaivis „Globe Asimi“ 1981 m. lapkričio 21 d. į tris dalis sudužo ties Klaipėdos uosto šiauriniu molu.

Pagrindinė nelaimės priežastis – vėjas, kurio greitis siekė 24 m/s, o gūsiuose iki 30 m/s bei įgulos ir laivo kapitono laiku neįvykdytas nurodymas prieš kylant audrai išplaukti į atvirą jūrą. Žmonių aukų pavyko išvengti, įgula sėkmingai išgelbėta, tačiau krovinys – mazutas – išsiliejo į vandenį.

Ekspertų įvertinimu, į jūrą išsiliejo 16 493 tonos naftos produktų. Nuolat keičiantis kryptį vėjas ir bangos plukdė išsiliejusį mazutą iš pradžių gilyn į Kuršių marias, po to tolyn jūros pakrante.

Kai kuriose Klaipėdos laivų remonto įmonių, laivų statyklos prieplaukose ir uoste išsiliejusio mazuto sluoksnio storis siekė iki 30 centimetrų, o žiemos uoste – net iki 50 centimetrų. Naftos dėmė po išsiliejimo, veikiama stiprių vakarų ir pietvakarių vėjų, dreifavo šiaurine Lietuvos pakrante vidutiniškai 4–5 km per parą greičiu, o naftos produktų viršutinė plėvelė – 7–10 km per parą greičiu.

Buvo užterštas 90 km pakrantės ruožas. Užterštumo juosta siekė 5–15 m plotį, o vietomis – net iki 100 m. Pliažai buvo padengti 20–30 cm mazuto sluoksniu. Avarija įvyko atšiauriomis sąlygomis, esant žemai oro ir vandens temperatūrai, uraganiniam vėjui ir virš 4 m bangoms, kurios trukdė avarijos likvidavimo darbams.

Tačiau, kita vertus, esant žemai vandens temperatūrai, mazutas sustingo ir tokios sąlygos sumažino mazuto irimo bei išplitimo tempus. Po avarijos buvo atliekami didžiuliai mazuto surinkimo darbai, kuriuose dalyvavo daugybė organizacijų ir įmonių iš visos Lietuvos, žmonių savanorių, sulaukta pagalbos iš kaimyninių šalių.

Didžioji dalis išsiliejusio mazuto nuo jūros paviršiaus buvo surinkta autocisternomis arba tiesiog rankomis ir perdirbta Klaipėdos įmonėje, užsiimančioje naftos produktų eksportu. 

Ekspertų paskaičiavimais, per keletą dienų po tanklaivio „Globe Asimi“ avarijos nuo jūros paviršiaus buvo surinkta apie 8 tūkst. tonų mazuto. Kita dalis liko jūroje: vandens masėje apie 1,5 tūkst. tonų emulsijos ir ištirpusios medžiagos pavidalu ir 190 tonų paviršiniame dugno nuosėdų sluoksnyje. Į paplūdimius išmesta buvo apie 6 tūkst. tonų šių naftos produktų. 

Vėliau, maždaug po dviejų savaičių, buvo suorganizuota jūros tyrimų ekspedicija. Užteršto jūros paviršiaus plotas nuo pakrantės atviros jūros link vidutiniškai siekė apie 8 km. Atviroje jūroje aptiktas žymus jūros gelmių užterštumas, 10–50 kartų viršijantis didžiausias leidžiamas koncentracijas. 

Mazutas dreifavo tolyn į jūrą ir, žinoma, toliau slinko pakrančių link. Banguojant, skalaujamos pakrantės zonoje susiformavo sluoksniuota smėlio sąnašų ir mazuto masė. Tokio užteršto sluoksnio storis buvo iki 1 metro. 

Didžiausia žala padaryta Klaipėdos ir Palangos rekreacinėms zonoms. Nuo 1981 m. gruodžio mėn. iki 1982 m. rugpjūčio mėn. įvairios organizacijos ir savanoriai valė pakrantes. Iškasta ir į karjerus išvežta 600 000 tonų mazutu užteršto smėlio. 

Smėlio storį ir paplūdimių profilį jūriniai procesai formavo šimtus ar net tūkstančius metų, todėl tokio didelio smėlio kiekio išvežimas vėliau pasireiškė neigiamais poveikiais. 1983 m. sausio mėn., praėjus 15 mėnesių po avarijos, po uraganinių audrų buvo pažeistas kopų ir paplūdimių stabilumas.

Nuo Klaipėdos-Šventosios pakrantės audrų bangos nusinešė į jūrą daugiau nei 900 tūkst. tonų paplūdimių kopų ir moreninių skardžių nuogulų. Didžiausių išplautų plotų ilgis siekė 25 km. Palyginimui, iš skalaujamo Kuršių nerijos 38 km ilgio ploto per tą patį laikotarpį buvo išplauta apie 250 tūkst. tonų paplūdimių sąnašų.

Tyrimų ekspedicijos po avarijos metu daugiausia naftos junginių rasta Klaipėdos uosto akvatorijoje ir jūros dugno nuosėdose, prieš Liepojos uostą. Žiemos mėnesiais naftos sumažėjo 7–5 kartus, o užterštumo lygis iki foninio priartėjo 1982 m. lapkričio mėn. Prasidėjus šiltajam sezonui 1982 m. paplūdimiuose buvo galima poilsiauti.

Naftos junginių kiekio sumažėjimas parodė aukštas Baltijos jūros išsivalymo galimybes. Suintensyvėjęs garavimas atviruose plotuose, vėjas ir bangos paskatino mazuto degradaciją paplūdimio zonoje. Apie 7 % avarijos metu išsiliejusių teršalų iširo gamtoje, maždaug 90 % surinkta ir utilizuota arba užpilta karjeruose kartu su smėliu, išvežtu iš paplūdimių. 

Paskutiniai „Globe Asimi“ laivo likučiai ties šiauriniu molu buvo pašalinti tik 2006 metais.

Po „Globe Asimi“ avarijos buvo sukurtos metodikos,  naftos produktų dreifo modeliai, kurie iš anksto suteiktų galimybę prognozuoti avarijos pasekmes.

Aplinkos apsaugos agentūra, įvykus naftos išsiliejimui į Baltijos jūrą, vykdo naftos dėmės Baltijos jūroje modeliavimą Seatrack Web programa ir teikia informaciją Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui apie naftos dreifo prognozę.

Parengė Aplinkos apsaugos agentūros Jūros aplinkos vertinimo skyrius pagal dr. A. Stankevičiaus surinktą medžiagą minint 20 ir 30 m. po „Globe Asimi“ avarijos.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder