Ar be Pakrančių rinktinės Lietuva - ne jūrų valstybė?

Neseniai redakcija gavo tokį buvusio Vidaus reikalų ministerijos darbuotojo, dabar pensininko Aleksandro Proskurino laišką: „Labai norėčiau, kad Lietuva būtų jūrų valstybė. Bet ar gali jūrų valstybė neturėti Pakrančių apsaugos rinktinės. Dar visai neseniai tokia rinktinė buvo mano gimtajame mieste, o dabar ji panaikinta.“

Iš karto, užbėgant įvykiams už akių, reikia pasakyti, kad Lietuva saugo savo sieną ir jūroje, ir Kuršių mariose, šita funkcija vykdoma labai atsakingai. Neliko tik Pakrančių apsaugos rinktinės (PAR) pavadinimo, nes ji 2020-ųjų sausį buvo prijungta prie Pagėgių apsaugos rinktinės ir paliktas pastarosios pavadinimas.

Vieni jūrinio sektoriaus atstovai tai vertina kaip bjauriausią akibrokštą, o kiti sako, kad tai tikrai nėra didžiausia Lietuvos jūrinio sektoriaus problema, ir vardija kur kas svarbesnes, jų manymu, valdžios klaidas.

Nesolidus valstybės poelgis

„Tas naujos valdžios bandymas taupyti kur reikia ir kur nereikia gali privesti prie to, kad apturėsime gėdą pasaulyje. Bet kurioje normalioje civilizuotoje pasaulio valstybėje yra kranto apsauga ir atitinkamos jos tarnybos. Toks taupymas prie valstybės sienos? 30 metų sakėme, kad viskas gerai, kad į sieną daug pinigų įdėta, o pasirodo - ji kiaura kaip rėtis. Tiesiog anekdotas: negalime nepraleisti pabėgėlių“, - piktinosi Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius.

Jo manymu, tai, kad PAR buvo prijungta prie Pagėgių rinktinės, nėra solidus jūrinės valstybė poelgis. Tai rodo Vilniuje sėdinčių valdininkų, priimančių sprendimus jūriniais klausimais, netoliaregiškumą ir mažaraštiškumą. „Manau, jie negalvoja apie valstybės įvaizdį, prestižą, galvoja tikriausiai tik apie pinigus. Ko gero, teikia kokius nors racionalizacinius pasiūlymus, kaip sovietmečiu, norėdami įtikti savo valdžiai ir už tai ką nors gauti“, - mano kapitonas.

„Turi būti šalyje Pakrančių apsaugos rinktinė, o ne kažkam pavaldus koks nors filialas. Priešingu atveju mūsų šalis nebus rimtai vertinama“, - sako J. Liepuonius.

Nebereikės jūrininko knygelės?

J. Liepuoniaus teigimu, latviai džiaugiasi, kad Lietuva perduoda jiems savo jūrininkus, kurie dėl įvairiausių apribojimų Lietuvoje diplomus gauna Latvijoje.

"Jau prakalbo apie tai, kad nereikalingos jūrininkų knygelės. Atseit užteks paso. Negi nežino žmonės, kad yra ILO konvencija, kad tarptautinės organizacijos FAL konvencija nurodo, kokie dokumentai privalomi plaukiant į jūrą ir t. t. O Lietuvoje tik bandoma prisitaikyti prie Vilniaus, negirdėjau, kad būtų atstovaujama jūrininkų interesams. Bet juk turi kažkas atstovauti jūriniam valstybės prestižui, negi visa laiką turėsime nuolaidžiauti.

Pakrančių rinktinės atsisakymas yra valstybės pažeminimas. Beje, norima Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją paversti akcine bendrove, o paskui privatizuoti. Mano manymu, tai irgi nusikaltimas prieš valstybę. Vyksta kažkoks etapinis viso laivybos sektoriaus naikinimas", - kalbėjo kapitonas.

ISTORIJA. Pakrančių apsaugos rinktinės nebėra jau daugiau kaip pusantrų metų. Šis pavadinimas - jau istorija. Redakcijos archyvo nuotr.

Kai kurios rinktinės buvo išformuotos

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pavaduotojas Vidas Mačaitis teigia, kad pavadinimo pakeitimas esmės nepakeitė, jūrų sienos apsaugos funkcija liko. Jo teigimu, 2016 metais buvo sudaryta darbo grupė, kuri vertino visų VSAT padalinių ir nebūdingų funkcijų atsisakymą. Tais metais VSAT turėjo 12 juridinių asmenų, tarp jų 11 rinktinių. Vienos jų saugojo sieną, kitos buvo vidinės, pavyzdžiui, Aviacijos, Specialių užduočių rinktinės, Užsieniečių registracijos centro rinktinė, Atominės elektrinės apsaugos rinktinė.

Buvo priimtas sprendimas pereiti prie centralizuoto modelio atsisakant juridinių asmenų ir paliekant vieną juridinį asmenį - Valstybės sienos apsaugos tarnybą. Tai buvo daroma ir norint padidinti darbuotojų pareigines algas, motyvaciją.

2016 metų gegužės 1 d. buvo atsisakyta Atominės elektrinės apsaugos rinktinės, kuri buvo perduota Viešojo saugumo tarnybai, panaikinti kiti mažesni padaliniai. VSAT neteko ir Lazdijų rinktinės, ji buvo išformuota, jos prižiūrimi ruožai perskirstyti Varėnos ir Pagėgių rinktinėms.

Baigus su mažesniais padaliniais buvo pereita prie didesnių. 2019 m. liepos 1 d. buvo sujungtos Ignalinos ir Vilniaus pasienio rinktinės, o 2020 m. sausio 1 d. - Pagėgių su PAR.

V. Mačaitis pabrėžia, kad tos rinktinės buvo sujungtos, o ne panaikintos.

VIETA. Pasieniečių laivynas bazuojasi toje pačioje vietoje Kopgalyje

Laivynas liko Klaipėdoje

Paklaustas, kodėl po sujungimo negalėjo rinktinė vadintis ne Pagėgių, o Pakrančių apsaugos, VSAT vado pavaduotojas V. Mačaitis atsakė, kad taip nusprendė darbo grupė. Pagėgių apsaugos rinktinė saugo sieną su Rusija, buvo vertinamos ir jūros, ir Kuršių marių sienos, norėta viską sujungti į vieną vietą. Prie pavadinimo parinkimo prisidėjo ir dislokacijos vieta.

„Klaipėdoje šiandien mes nebūtume turėję net kur žmones sutalpinti, nes pastate Gintaro g. 1 vyksta rekonstrukcijos darbai. Žinoma, tai ne esminis dalykas. Dėl pertvarkos jūros ar Kuršių marių sienos apsauga tikrai nenukentėjo, o administracijos darbuotojų sumažėjo“, - sakė V. Mačaitis.

Jo teigimu, nuotolinės administravimo darbo vietos, t. y. finansininkų, personalo, logistikos, kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo, migracijos padalinių, liko Klaipėdoje. Ir pats laivynas, pasienio užkardos ir pasieniečiai, dirbantys uoste, liko tose pačiose vietose. Jiems iš esmės niekas nepasikeitė.

Kai kurios pareigos pažemėjo viena ar kita pakopa, pavyzdžiui, buvęs rinktinės vadas tapo vado pavaduotoju. Pagėgių apsaugos rinktinės vadu tapo ir iki tol jai vadovavęs Rimantas Timinskis, o Donatas Lengvinas, vadovavęs PAR Klaipėdoje - jo pavaduotoju. Abu jie išugdyti Klaipėdos PAR.

Paklaustas, ar valstybės įvaizdis nenukentės, kad jūros sieną saugo Pagėgių rinktinė, VSAT vado pavaduotojas atsakė: „Galime pavadinti ir Vakarų pasienio rinktine, galima įvairiai vertinti, bet tarnyba priėmė sprendimą palikti pavadinimą pagal vietovę. Jeigu turime pasienio rinktinę Vilniuje, yra Vilniaus pasienio rinktinė, jeigu centrinė būstinė Pagėgiuose - Pagėgių rinktinę. Tarnybai svarbu, kad darbas, funkcijos nenukentėtų, o kaip vadinasi vienas ar kitas padalinys - argi taip labai svarbu.“

Laivynas plečiamas

V. Mačaičio teigimu, kitų metų pabaigoje bus baigtas Estijoje statyti dar vienas 26 metrų ilgio jūrinis laivas, kuris bus toks, kaip jau turimas „Aleksandras Barauskas“. Vienas kateris „Boomeranger“ jau yra atplukdytas į uosto padalinį ir artimiausiu metu turėtų būti atiduotas naudoti. Kitais metais bus pastatytas dar vienas Kuršių marioms pritaikytas kateris. Laivynas plečiamas ir atnaujinamas.

„Darbai vyksta, jūrininkai išliko. Mes net važiuojame į tarptautines misijas į Italiją, užtikriname ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos (ES) išorės sienos apsaugą. Mes manome, kad tas rinktinių sujungimas pasitvirtino, išlaidos sumažėjo“, - teigė V. Mačaitis.

Tebeturimi ir laivai ant oro pagalvių „Christina“ ir „Viesulas“. VSAT vado pavaduotojo teigimu, prasidėjus naujam ES 2021-2027 metų finansiniam laikotarpiui planuojama pasieniečių laivus atnaujinti, bus nupirktas ir naujas laivas ant oro pagalvės.

VSAT vado pavaduotojo teigimu, jūros sienos apsauga pastaruoju metu tik pagerėjo, kadangi viskas yra vienose rankose, tad patogesnis visų plaukiojimo priemonių valdymas. Valstybės sienos apsaugą planuojama sustiprinti vaizdo stebėjimo sistemomis. Sienos su Rusija sausumoje stebėjimas vaizdo kameromis padengtas 100 proc. Baigiama atnaujinti vaizdo stebėjimo sistema Kuršių mariose ir jūroje. Kadangi Vilniaus ir Varėnos sienos apsaugos rinktinės pačios nesusitvarko su pabėgėliais, į pagalbą atėjo Lietuvos kariuomenė, Šaulių sąjunga, Krašto apsaugos savanorių pajėgos, „Frontex“, Estijos atstovai, Austrija atsiuntė spec. pajėgas. Ir iš Pagėgių rinktinės pareigūnai komandiruojami į kitus padalinius prie išorės sienos.

NAUJAS. Netrukus pasieniečiai turės naują, tokį patį kaip „Aleksandras Baranauskas“, laivą jūros sienai saugoti.  Redakcijos archyvo nuotr.

Problemos neįžvelgia

Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininko Petro Bekėžos teigimu, jūrinės valstybės statusą pagal jūrų teisę ir tradicijas apibrėžia visai kiti dalykai. Pavyzdžiui, pirmiausia reikia turėti savo uostą, jūrininkus, jų rengimo bazę pradedant eiliniais jūreiviais ir baigiant aukštąja jūreivystės mokykla ir t. t. Trumpai sakant, yra kriterijai, kurie nurodo, kas yra jūrinė valstybė. P. Bekėžai neteko matyti ar girdėti, kad tarp jų būtų pakrančių apsauga. Pasak jo, jokiuose teisės aktuose tokie dalykai nefigūruoja.

"Kai kurie žmonės nežino, kokie kriterijai nustato jūrinės valstybės statusą, ir kiekvienas samprotauja, kas jam šauna į galvą.

Lepteli, kad mūsų šalis - ne jūrinės valstybė, ir viskas. Manau, taip yra dėl nežinojimo.

Ko gero, šioje srityje reikia atlikti švietėjišką darbą. O ar tai bus Pagėgių, ar Vilniaus, ar Pakrančių rinktinė, problemos nematau. Tai nusprendžia pati valstybė. Įstatymus tvirtina Seimas, o įstatymų projektus dažniausiai rengia ministerijos", - kalbėjo P. Bekėža.

Pasak jo, lygiai taip pat galėtume sakyti, kad Lietuva nėra jūrinė valstybė, nes nebeliko Lietuvos saugios laivybos administracijos ir irgi sujungimo būdu atsirado Lietuvos transporto saugos administracija.

„Lietuva atitinka visus jūrinės valstybės kriterijus ir man dėl to jokių klausimų nekyla“, - sako LJS pirmininkas.

Menkinami atributai

Kitas dalykas, pasak P. Bekėžos, galbūt dėl nežinojimo kai kurie valstybės vadovai, ministerijų darbuotojai menkina jūrinės valstybės atributus.

"Paprastai jūrinėse valstybėse yra jūrų administracija, užsiimanti jūriniais klausimais. Pas mus yra Lietuvos transporto saugos administracijos Jūrų departamentas, t. y. žemesnio lygio įstaiga. Dabar stengiamasi pakeisti įstatymus ir teisės aktus, kad būtų galima iš Jūrų departamento atimti laivų priežiūrą, laivų patikrinimus prieš remontą ir po remonto, perkant naują laivą ir perduoti užsienio klasifikacinėms bendrovėms. Bet už visus padarinius, jeigu kas nors atsitiks laivuose, vis tiek bus atsakinga Lietuva.

Netgi kalbama apie jūrininkų knygelės išdavimo perdavimą. Laimei, tai tik projektiniai dalykai kalbant apie įstatymų pataisas ir dar nėra patvirtinti. Mums labai svarbu, kad nebūtų menkinami tie jūriniai dalykai, kurie įeina į jūrinės valstybės sąvoką", - sakė P. Bekėža.

Jūrinės valstybės sąvoka plati

„Jeigu valstybė turi sienos apsaugą, tai dar nereiškia, kad ji yra jūrinė. Jūrinę sieną valstybė gali pavesti saugoti armijai ar policijai ir dėl to jos kaip jūrinės valstybės statusas nė kiek nepasikeis. Pavadinimas “jūrinė valstybė" yra kur kas platesnis. Visų pirma joje rengiami jūrininkai, ji turi ar samdo klasifikacines bendroves, tokios valstybės dokumentai turi tenkinti tarptautines organizacijas ir t. t., ir t. t.

Galima prisigalvoti visko, ko reikia jūrinei valstybei, pavyzdžiui, turėti lėktuvnešį. Bet jeigu mes jį turėsime, kažin ar dėl to tapsime „jūrininkiškesni“. Jūrinei valstybei labai svarbu turėti struktūrą, tvarkančią visą jūrinę sistemą. Ir tam vadovauti turi jūrininkai, o ne agronomai. Be to, ta struktūra turi būti pripažinta tarptautiniu lygiu. Prieš daug metų mes įsteigėme Lietuvos saugios laivybos administraciją, kurios dokumentus tada pripažino 17 valstybių.

Mes buvome jūrinė valstybė ir būsime, nes turime viską, ko jai reikia: jūrinę akademiją, uostą, saugios laivybos administraciją, kurios nematome, negirdime ir nežinome, ką ji daro... Bet ar mes turime struktūrą, kuri rūpintųsi jūrinės valstybės įvaizdžiu, - kitas klausimas", - sakė tolimojo plaukiojimo kapitonas Sigitas Šileris, buvęs prie Lietuvos saugios laivybos administracijos kūrimo ištakų.

Pasak jo, jeigu IMO dėl jūrininkų knygelių nutars ką nors daryti kitaip ir tai patvirtins šios organizacijos šalys narės, Lietuva negalės elgtis kitaip.