Ar reikia investuoti į uosto infrastruktūrą, kai šaliai trūksta pinigų?

„Infrastruktūros projektų įgyvendinimas visada turi tam tikros rizikos. Mes į ateitį žiūrime optimistiškai nepaisant to, kad krova krenta. Pastarieji metai “Klaipėdos naftai" nebuvo rekordiniai krovos atžvilgiu. Ji krauna 6-7 milijonus tonų krovinių per metus. Mes manome, kad tas projektas atsipirks.

Uoste yra panašiai kaip viešbutyje. Sakoma, kad jis dirba gerai, jeigu yra apkrautas 60-70 proc. Taip, tai brangi infrastruktūra, ją reikia išlaikyti, kartais ji būna tuščia, bet tai yra galimybė", - sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas. Anot jo, reikėtų tvarkyti ir antrąją KN krantinę, tačiau šiuo metu šiek tiek susilaikoma, bet projektai nėra atšaukti ir ateityje bus vystomi.

Rusiškų krovinių kortos nėra

„Baltarusiški kroviniai Klaipėdos uoste pradėjo mažėti 2020-ųjų pabaigoje. Taikomos sankcijos baltarusiškų krovinių judėjimą per Klaipėdos uostą dramatiškai sustabdė pernai metų pabaigoje. Šiandien jų turime tik epizodinius kiekius. Kol nepasikeis geopolitiniai dalykai, režimas Baltarusijoje, situacija liks tokia pati. Tikiu, kad teigiami pokyčiai anksčiau ar vėliau įvyks. Uosto infrastruktūra turi būti paruošta sugrįžtantiems kroviniams“, - teigia Uosto direkcijos vadovas.

Pernai baltarusiški, rusiški ir visi tranzitiniai per Klaipėdos uostą gabenami kroviniai sudarė apie 17 mln. tonų. Jame iš viso 2021 metais perkrauta 45,2 mln. tonų. krovinių. Nustojęs krauti baltarusiškas „Belkalio“ trąšas, uostas neteko apie 11 mln. tonų krovinių.

Pernai Lietuvos uoste krauta 1 mln. 700 tūkst. tonų rusiškų krovinių. Pasak A. Latako, jų mažėja ne tik dėl Ukrainoje vykstančio karo, tokia tendencija buvo matoma visą laiką. Didelės rusiškų krovinių kortos Klaipėdos uostas neturi.

„Šiandien mūsų strategija krypsta į jūros pusę, į tai, kad kroviniai į Klaipėdą būtų atgabenami laivais, kad jame būtų vykdoma distribucija“, - aiškino A. Latakas.

Klaipėdos uoste pastaruoju metu vyksta ne vien tik blogi dalykai turint omenyje konteinerių „transschipmentą“ (konteinerių atgabenimą okeaniniais laivais ir išplukdymą į kitus uostus mažesniais).

LKAB „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių krova šiemet vasarį padidėjo 150 proc., palyginti su pernai metų tuo pačiu mėnesiu.

Į Klaipėdos uostą atėjo dar viena MSC kompanijos laivybos linija iš Pietų Amerikos. Pasak A. Latako, greitu laiku turėtų atsirasti ir dar viena linija. „Tai yra susiję su tuo, kad buvo ieškoma tam tikrų sprendimų kartu su laivybos linijų atstovais arba krovinių turėtojais“, - teigė jis.

Didesnis mokestis dėl tvarkos

A. Latako teigimu, žemės nuomos mokestis Klaipėdos uosto įmonėms nebuvo įvestas ne siekiant sukelti kainas, o tam, kad būtų daugiau tvarkos, kad būtų panaikintos tam tikros nuolaidos ir sudarytos vienodos sąlygos visoms uoste dirbančioms įmonėms.

Uosto direkcijos vadovas nemano, kad didesnis žemės nuomos mokestis gali turėti drastiškos įtakos Klaipėdos uosto krovos kompanijų konkurencingumui.

„Žinoma, situacija stebima. Dabar taikomos sankcijos, vyksta karas, neaišku, kokioje vietoje gali atsirasti “force majeure" sąlygos. Šiandien mums rūpi, kad krovinys galėtų atvažiuoti į Klaipėdą, svarbūs geležinkelio tarifai, automobilių leidimų kainos, t. y. visi tie dalykai, kurie krovinius labiau trauktų į Klaipėdos, o ne į kitus uostus.

Be abejo, išlieka labai didelė konkurencija su Latvijos ir kitais uostais, esančiais aplinkui. Jie irgi ieško būdų, kaip pasiimti tuos krovinius. Tiek mūsų valstybės institucijos, tiek privačios kompanijos uoste - visi labai įtemptai dirba, kad išliktų tie kroviniai, kurie gali, ir kad jų atsirastų ir iš tų šalių, iš kurių dar neturėjome," - aiškino A. Latakas.

Jeigu pramonė neaugs, nebus ir socialinės gerovės. Šiuo laikmečiu netgi norint išlaikyti tą patį krovinių kiekį uoste reikia būti gerokai dinamiškesniam, pigesniam, efektyvesniam. Kartais reikia investuoti tam, kad išliktum toje pačioje vietoje.