Didžiausi iššūkiai prasidėjo artėjant prie Izraelio

Į reisą R. Karmazinas išvyko dar pernai prieš pat šventes - gruodžio 20 dieną. Visa kelionė truko apie 79 paras, o Izraelio krantus pasiekė šiemet kovo pradžioje.

Singapūre jis priėmė Kinijos gamykloje pagal Europos įmonės užsakymą naujai pastatytą generalinių ir birių krovinių laivą, kurį turėjo nuplukdyti laivo savininkui į Europą.

Kadangi tai buvo perplukdymo reisas, įgula buvo minimali - 6 žmonės: 2 filipiniečiai - virėjas ir jūreivis, 3 ukrainiečiai - vyr. kapitono padėjėjas, vyr. mechanikas ir kapitono antrasis padėjėjas, ir kapitonas iš Lietuvos.

Į uostą įplaukėme lydimi šešių karinių laivų - tai nėra vaizdas, kurį jūrininkas mato kasdien.

Iš Singapūro laivas su balastu nuplaukė į Indijos Čenajaus (Chennai) uostą. Ten į jį buvo pakrautas krovinys, kurį reikėjo nugabenti į Izraelio didžiausią jūrų uostą Haifą.

Krovinys buvo specifinis - karinės paskirties, gabentas konteineriuose.

Teko plaukti aplink Afriką

„Didžiausi iššūkiai buvo susiję tiek su krovinio pobūdžiu, tiek su geopolitine situacija. Kol išplaukėme iš Indijos, situacija regione buvo stabili. Tačiau plaukimo metu, likus maždaug 5 dienoms iki atvykimo į galutinį uostą, prasidėjo geopolitinis konfliktas būtent tame regione, į kurį ir plaukėme. Tai iš esmės pakeitė visą saugumo situaciją ir padidino rizikas.

Dėl krovinio specifikos nebuvo galima plaukti per Sueco kanalą, teko rinktis ilgesnį maršrutą aplink Afriką.

Dėl krovinio specifikos negalėjome plaukti per Sueco kanalą, todėl teko rinktis ilgesnį maršrutą aplink Afriką. Tai reiškė ne tik ilgesnį laiką jūroje, bet ir logistinius iššūkius - ne visi uostai priima laivus su tokiais kroviniais pasipildyti atsargų.

Kuro atsargos buvo pildomos atviroje jūroje iš tanklaivių, o maisto atsargas nutolę nuo kranto priėmėme iš mažų valčių. Sustoję buvome Mozambiko kanale ir prie Abidžano krantų, apie 50 jūrmylių nuo kranto", - pasakojo R. Karmazinas.

Nustojo veikti navigacinės sistemos

„Didžiausi iššūkiai prasidėjo artėjant prie Izraelio. Plaukdami prasilenkėme su dujovežiu “Arctic Metagas", kuris netrukus buvo atakuotas dronais. Tai buvo labai aiškus signalas, kad rizika reali. Tą momentą labai aiškiai supratome - mes plaukiame nebe į įprastą uostą, o į realią konflikto zoną.

Priartėjus prie Izraelio krantų apie 50 jūrmylių, pradėjo neveikti navigacinės sistemos - teko naudoti klasikinę navigaciją pagal orientyrus, kaip mokė Jūreivystės akademijoje. Kai per 50 jūrmylių nuo kranto dingsta navigacinės sistemos, supranti, kad lieki vienas su tuo, ką iš tikrųjų moki. Labai stipriai pajunti, kokios svarbios yra klasikinės jūrinės žinios. Kai neveikia technologijos, lieka tik tavo patirtis ir pasiruošimas.

Į uostą mūsų iš karto neįleido - 4 paras laukėme jūroje, negalėdami priartėti arčiau nei 15 jūrmylių. Akvatoriją kontroliavo kariniai laivai.

Galiausiai dėl apšaudymo Haifos uoste buvome nukreipti į Ašdodo uostą, kur dar parą laukėme leidimo įplaukti. Į uostą įplaukėme lydimi šešių karinių laivų - tai nėra vaizdas, kurį jūrininkas mato kasdien. Didžioji dalis civilinių laivų tuo metu buvo išvesta iš uosto dėl saugumo", - pasakojo Lietuvos kapitonas.