„Dažnai kartojame žodį „diversifikuotas“, kaip vieną iš Klaipėdos uosto konkurencinių pranašumų. Būtent tai, kad mūsų uoste kraunami beveik visų rūšių kroviniai ir lemia tai, kad šiandien galime fiksuoti augančią krovą.
Jei pernai kalbėjome, kad Klaipėdos uostą visų geopolitinių įvykių sūkuryje gelbsti konteinerių ir SGD krova, šiandien fiksuojame augančią statybinių medžiagų ir iškasenų, ro-ro krovinių, grūdų krovą“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Krova Klaipėdos uoste, tūkst. t
Krovinių grupė |
Apimtis, tūkst. t |
2024 / 2023 pokytis |
||
2023 01–03 |
2024 01–03 |
+ / – |
% |
|
Generaliniai kroviniai |
3 861 |
4 164 |
302 |
8 % |
Birieji kroviniai |
2 334 |
2 527 |
193 |
8 % |
Skystieji kroviniai |
1 765 |
1 784 |
20 |
1 % |
Iš viso: |
7 960 |
8 475 |
515 |
6 % |
Didžiausią įtaką teigiamam krovos rezultatui Klaipėdos uoste pastaraisiais mėnesiais darė auganti grūdų (+14 proc.) krova. Taip pat fiksuotas ženklus iškasenų ir statybinių medžiagų krovos augimas, jų krauta 46 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Ro-ro krovinių kiekis šiemet augo 19 proc. Šių krovinių kategorijose stebimas augimas ne tik lyginant pirmą šių ir praėjusių metų ketvirčius, tačiau ir žiūrint į ankstesnių metų statistiką.
Pirmą šių metų ketvirtį, palyginus jį su tuo pačiu laikotarpiu pernai, krito naftos produktų (–6 proc.), SGD krovinių (–6 proc.) krova. Nepaisant to, kad stebimas bendros konteinerių TEU krovos sumažėjimas, pirmą šių metų ketvirtį jų krauta 3 procentais arba 8 tūkstančiais TEU mažiau nei pernai, bet registruojamas pilnų konteinerių kiekio augimas (+7 proc. arba +10 210 TEU).
Bendra Baltijos valstybių uostų krova pirmą šių metų ketvirtį sumažėjo 3 proc. arba 800 tūkst. tonų. Nors bendras regiono rezultatas nerodo ženklaus pokyčio, vertinant kiekvieno uosto rezultatą atskirai, fiksuojami skirtumai.
Didžiausias kritimas – Ventspilio uoste. Čia krova krito 0,8 mln. tonų arba 25 procentais. Labiausiai čia mažėjo naftos produktų, ro-ro krovinių ir anglies krova. Kitame Latvijos uoste – Rygoje fiksuojamas –11 proc. arba –0,5 mln. tonų krovinių mažėjimas.
Šiame uoste net 99 proc. krito anglies krovinio krova, taip pat ženkliai mažėjo statybinių medžiagų ir iškasenų, naftos produktų krova. Talino uostas fiksuoja lygiai tokią pat krovą kaip ir pernai. Čia krito skystų krovinių krova, bet augo birių krovinių ir krovinių konteineriuose krova.
Didieji Europos uostai atspindi bendras ekonomikos tendencijas. Pirmojo šių metų pusmečio rezultatus paskelbęs didžiausias Europoje Nyderlandų Roterdamo uostas fiksuoja 110,1 mln. tonų krovą ir 1,4 proc. kritimą. Ją lėmė sumažėjusi anglies, žalios naftos ir naftos produktų krova. Antverpeno-Briugės uoste pirmą šių metų ketvirtį perkrauta 70,3 mln. tonų krovinių, fiksuojamas 2,5 proc. augimas. Tiek Roterdamo, tiek Antverpeno-Briugės uostuose paaugo perkrautų krovinių konteineriuose kiekiai: Roterdame – +3,3 proc., arba +1,0 mln. t, Antverpene-Briugėje – +8,6 proc. arba +2,9 mln. tonų.
Rašyti komentarą