Baiminamasi, kad marinai netrukdytų gyvenamieji namai

(2)

Mažųjų ir pramoginių laivų prieplauka, vadinamoji marina, pietinėje miesto dalyje dar tik projektuojama, o jūrinė bendruomenė jau baiminasi, kad toje vietoje, kur reikės įrengti infrastruktūrą, nebūtų pradėti statyti namai.

Pastatyti mažųjų laivelių uostelį prie Kuršių marių žadama nuo 2004-2005 metų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija įsipareigojo tai padaryti mainais už miesto Savivaldybės jai perleistą sklypą užteršto grunto aikštelei įrengti.

Baimės dėl marinos Klaipėdos uosto pietinėje dalyje išvystymo, galima sakyti, nėra laužtos iš piršto. Buvo ne vienas atvejis, kai prie patrauklių valstybės statomų objektų verslininkai pirmi suskubo pristatyti namų.

Užtenka prisiminti Šventosios uosto atstatymo projektą, kai reikėjo koreguoti uosto teritoriją, į kurią įsispraudė sklypas su poilsio namais.

Beje, pietinėje miesto dalyje, gerokai toliau už nebaigtos statyti valčių prieplaukos, Marių gatvėje jau kyla „dvarelis“ po "dvarelio, ten jau pastatyti ir statomi gyvenamieji namai.

Į mūsų paklausimą, ar jau pastatyti namai Marių gatvėje netrukdys įrengti marinos infrastruktūrą, gavome tokį Uosto direkcijos atsakymą: „Namų statybos Marių gatvėje, kuri priklauso Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijai, įtakos jachtų ir pramoginių laivų marinos statybai neturės.“

Įsteigta iniciatyvinė grupė

Šiuo metu Uosto direkcijos užsakymu vandenyje jau projektuojama marina. Ir anksčiau ji buvo suprojektuota, netgi skirta jai pinigų, bet pastatyta taip ir nebuvo.

Dabartinis marinos projektas bus įgyvendinamas vykdant pietinės uosto dalies plėtrą. Ten turėtų būti įsisavinta 70 ha teritorija.

Pastaruoju metu susikūrė iniciatyvinė grupė, kurią sudaro 11 organizacijų atstovai: VšĮ Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokyklos „Žiemys“, Klaipėdos irklavimo centro, irklavimo klubo, Lietuvos buriuotojų sąjungos, asociacijos Klaipėdos miesto jūrinio buriuotojų klubo, Klaipėdos buriuotojų klubo „Vėjinis“, Jūrinio sporto centro, klubo „Ostmarina“, klubo „Trolling LT“, Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos, Tradicinių ir istorinių laivų asociacijos, Jūrų kapitonų asociacijos, Klaipėdos bendruomenių asociacijos. Visiems jiems atstovaus Klaipėdos jūrinio buriavimo klubo prezidentas Gintaras Vaičiūnas ir Klaipėdos bendruomenių asociacijos valdybos narys Gintaras Ramašauskas.

Iniciatyvinė grupė parašė raštą, adresuotą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, miesto savivaldybės Tarybai, Seimo Jūrinių reikalų komisijai, Susisiekimo ministerijai, Uosto direkcijai, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijai.

"Būtina identifikuoti marinos poreikius krante, kas ten turėtų atsirasti, nes sklypų formavimo klausimai - Savivaldybės kompetencija. Norėtųsi, kad infrastruktūra nebūtų nupiešta iš oro ir atsirastų viskas, ko reikia.

Norėtumėme, kad bent jau tos iniciatyvinės grupės atstovai būtų apie tai informuojami. Pageidaujame dalyvauti tame procese ir išsakyti savo nuomonę. Baiminamės, kad šalia nebūtų suformuoti sklypai ir pradėti statyti gyvenamieji namai, o marinai sausumoje skiriamas mažas žemės gabalėlis, ir viskas„, - “Vakarų ekspresui" sakė Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos pirmininkas Gintautas Kutka, įpareigotas pasirašyti iniciatyvinės grupės raštą.

VIETA. Čia žadama statyti mariną. Nacionalinės marinos Klaipėdoje programos nuotr.

VIETA. Čia žadama statyti mariną. Nacionalinės marinos Klaipėdoje programos nuotr.

Pramoginei laivybai nepalanki padėtis

„Tenka apgailestauti, kad Lietuvoje, turinčioje tikslų vystytis kaip jūrinė valstybė, yra susidariusi nepalanki padėtis pramoginei ir sportinei laivybai. Visi nauji marinų išvystymo projektai nenumato vietų, kur laivai gali būti iškeliami į krantą. Deja, dauguma naujų marinų projektų iš inercijos yra orientuoti tik į mažos grimzlės ir mažų matmenų pramoginius laivus. Vaikų buriavimas jau išstumtas iš Klaipėdos miesto, o irklavimo sporto šakų perspektyva miglota dėl laivybos Dangės upėje aktyvinimo“, - rašoma minėtame rašte.

Jame primenama, kad nuolat žadama įrengti pietinės Klaipėdos gyventojams rekreacines ir pramogų teritorijas su prieiga prie Kuršių marių.

Faktas, kad nacionalinė marina Klaipėdoje turės būti vystoma kaip du atskiri projektai dėl uosto ir miesto bendrųjų planų atskyrimo, grupės vertinamas kaip rizika visam projektui dėl iškilsiančių nesuderinamumų.

„Mūsų susitarimas yra patvirtintas pasirašant Nacionalinės marinos Klaipėdoje programą, kurioje suderinti visi mūsų lūkesčiai dėl nacionalinėje marinoje būtinos infrastruktūros, hidrotechninių įrenginių, reikalingų teritorijų ir kitų elementų“, - rašoma iniciatyvinės grupės rašte.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder