Jos teigimu, pratybų tikslas – tobulinti individualius ir kolektyvinius išgyvenimo vandenyje įgūdžius bei didinti orlaivių įgulų galimybes išgyventi po avarijos virš vandens ir sulaukti gelbėtojų pagalbos. Jose dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos karinių oro pajėgų kariai.
Skelbiama, kad pratybų metu orlaivių įgulos mokėsi, kaip elgtis avarinio nusileidimo ant vandens atveju, kaip saugiai palikti orlaivį ir naudotis turimomis gelbėjimosi priemonėmis. Lietuvos kariuomenės teigimu, tokie mokymai leidžia praktiškai treniruoti veiksmus situacijoje, kai po avarijos jūroje įgulai tenka išgyventi ir laukti pagalbos.
Aktyvioji pratybų dalis vyko Baltijos jūroje. Mokymuose buvo imituojamos situacijos, su kuriomis orlaivio įgula galėtų susidurti po avarinio nusileidimo ant vandens. Taip pat kariai treniravosi ne tik išsigelbėti iš avarinės situacijos, bet ir išlaikyti gyvybingumą bei pasirengimą gelbėjimo operacijai.
Pažymima, kad skraidantis personalas tokio pobūdžio išgyvenimo vandenyje pratybose turi dalyvauti kas trejus metus.
Šiemet pratybas organizavo Latvijos karinės oro pajėgos. Lietuvos, Latvijos ir Estijos karių dalyvavimas leido keistis patirtimi ir kartu tobulinti procedūras, kurios būtų taikomos ieškant ir gelbėjant virš vandens avariją patyrusio orlaivio įgulą.
Prieš bendras pratybas Baltijos šalių kariai atskirai rengėsi atlikti veiksmus, reikalingus išgyventi po avarinio orlaivio nusileidimo ant vandens.
Tarptautinės išgyvenimo jūroje pratybos „Baltic Bikini“ pradėtos rengti 1999 m., Lietuvai ir Danijai pradėjus bendradarbiauti paieškos ir gelbėjimo srityje. Pirmieji mokymai buvo organizuoti Danijoje, kur Baltijos šalių kariams buvo suteiktos žinios ir praktiniai įgūdžiai, padedantys išgyventi bei išsigelbėti orlaiviui avariniu būdu nusileidus ant vandens.
Nuo 2004 m. pratybas Baltijos šalys pradėjo organizuoti savarankiškai, kasmet jas rengdamos rotacijos principu Lietuvoje, Latvijoje arba Estijoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą