Gigantiškas projektas atkirto žvejus nuo marių: nėra kur nemokamai nuleisti valčių
(2)Netoli vadinamosios Kiaulės nugaros esančiame privažiavime jau atsirado užtvarai. Šią teritoriją atitvėrė rangovas, kuris įgyvendina pietinio uosto molo ir marinos statybos projektą.
Socialiniuose tinkluose dėl to kilo diskusija. Žvejai klausia, kodėl, įgyvendinant milijoninius uosto infrastruktūros projektus, nepagalvota apie galimybę įrengti bent laikiną vietą mažosioms valtims nuleisti.
„Šitoje populiariausioje valčių nusileidimo į marias vietoje atsimušėm į STOP juostas ir ant kelio užverstą didžiulį kelmą. Paskutinio patogaus privažiavimo prie marių nebėra. Savo lengvos PVC šliupkės daugiau nebėra kur nusimest į marias“, – socialiniame tinkle rašė klaipėdietis Simonas Karalius.
Jam antrino ir kiti žvejai, pastebėję, kad jau uždarytas ir kiek toliau buvęs, nors ir ne toks patogus, privažiavimas prie Kuršių marių.
Diskusijoje vieni svarstė, ar privažiavimo uždarymas susijęs su prasidedančiais projektais, kiti klausė, ar ateityje čia bus įrengta nauja valčių nuleidimo vieta.
Žvejai priminė, kad Klaipėdoje, nors miestas yra prie marių ir jūros, mažųjų valčių nuleidimo vietų nėra daug. Be to, dauguma jų yra mokamos.
„Žvejų miestas nuo seno ir nėra kur valties nusileisti!“ – piktinosi vienas diskusijos dalyvis.
Tiesa, dalis komentatorių į situaciją žvelgia ramiau. Pasigirdo teigiančių, kad ateityje šioje teritorijoje atsiras nauja infrastruktūra, tačiau tam esą teks palaukti, kol bus įgyvendinti numatyti projektai. Vis dėlto žvejai baiminasi, kad ilgainiui nemokamų galimybių privažiuoti prie marių ties Klaipėda su valtimi nebeliks.
Žvejų interesams atstovauti nėra kam?
Problema neapsiriboja vienu uždarytu privažiavimu. Aiškėja, kad organizuotai už savo teises kovoti žvejams mėgėjams yra sudėtinga.
Ilgametis Klaipėdos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Valdemaras Zakaras, neseniai pasitraukęs iš pareigų, teigia, kad mėgėjiškos žūklės klausimai Klaipėdoje apskritai liko be visuomeninio atstovavimo ir nėra kam ginti žvejų interesų.
Pasak jo, Medžiotojų ir žvejų draugija uostamiestyje praktiškai yra atstumta nuo žvejų reikalų, nes Klaipėdoje nėra nė vieno nuomojamo vandens telkinio – visi telkiniai yra valstybiniai.
Todėl žvejai mėgėjai neturi didelio intereso jungtis prie draugijos ir taip turėti kolektyvinį balsą, kai iškyla problemų.
Pavieniams žvejams belieka reikšti nepasitenkinimą socialiniuose tinkluose ir dalytis savo emocijomis dėl esamos situacijos.
Šį kartą diskusija parodė, kad problema rūpi ne vienam žmogui. Žvejai nesipriešina miesto ir uosto plėtrai, tačiau klausia, ar milijoniniuose projektuose negalima rasti kelių dešimčių metrų alternatyvai, kuri leistų mėgėjams išsaugoti galimybę pasiekti marias nemokamai ir patogiai.
Pietiniai molai
Priminsime, kad ruošiantis pietinių molų statybai Klaipėdos uoste pradėti parengiamieji statybvietės darbai. Rudenį planuojama pradėti ir pačias statybas, kurios yra pirmasis didžiausio plėtros projekto Klaipėdos uosto istorijoje etapas.
Kairių gatvėje parengiamuosius darbus vykdo bendrovė „Raguvilė“.
„Šis projektas įrodo, kad atkakliai ir užtikrintai judame pasirinkta kryptimi bei kuriame Lietuvą stiprinantį Klaipėdos uostą, kuris didins šalies investicinį patrauklumą, dar labiau augins konkurencingumą tarptautinėje rinkoje ir atlieps ne tik mūsų valstybei, bet ir visam regionui svarbius karinio mobilumo tikslus“, – anksčiau sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Pietinius uosto molus statys viešąjį konkursą laimėjusi bendrovė „Tilsta“. Su ja pasirašyta 24,5 mln. eurų vertės (be PVM) sutartis.
Pagal Klaipėdos uosto 2026–2029 metų strateginį veiklos planą į pietinės uosto dalies vystymą numatyta investuoti beveik 600 mln. eurų, o vertinant būsimų investuotojų dalį, bendra viso vystomo projekto suma sieks daugiau nei 1 mlrd. eurų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą