Bandoma spręsti jūrininkų apmokestinimo sistemos galvosūkį

A. Kaupo teigimu, pagal Lietuvos transporto saugos administracijos Vandens transporto departamento 2025 metų ataskaitą, 2026 metų sausio 1 d. jūrininkų, turinčių galiojančias jūrininkų knygeles, buvo 6160 (tarp jų 599 moterys), iš jų 4803 jūrininkai (esantys LR jūrininkų registre), turintys galiojančius dokumentus.

Kiek jūrininkų dirba Lietuvos laivyne, tikslių duomenų nėra. Vien tik AB „DFDS Seaways“ jų dirba apie 800. Lietuvos laivų savininkų asociacijos (LLSA) vykdomojo direktoriaus Gintauto Kutkos žiniomis, apie 200 iš jų dirba keltuose, plaukiojančiuose su Danijos vėliava. Jo manymu, laivuose su Lietuvos vėliava dirba apie 1200 jūrininkų. Kiek Lietuvos jūrininkų dirba ES, EEE laivuose, tikslios statistikos nėra, spėjama, kad apie 1000.

„Trečiųjų šalių laivuose dirbantys jūrininkai mokėdami GPM neprivalo mokėti “Sodros„ įmokų, todėl nėra užtikrinamos jų socialinės garantijos ir pensijos kaupimas“, - teigia LJS pirmininkas.

„Man atrodo, kad tie jūrininkai, kurie privalo susimokėti mokesčius, turėtų pretenduoti gauti bazinę pensiją. Šiandien jie gali gauti tik šalpos pensiją. Pats tas žodis “šalpa„ žeidžia“, - sako LLSA vykdomasis direktorius.

Vykdoma apklausa

2024 metais LJS ir Lietuvos įgulų formavimo asociacija inicijavo ir finansavo studijos „Lietuvos Respublikos 2025-2030 metų jūrinio sektoriaus jūrininkų apmokestinimo sistemos strategija“ rengimą. Ją parengė profesorius Vytautas Paulauskas.

Minėtoje studijoje buvo pateiktas siūlymas nustatyti visiems jūrininkams vienodą 4,2-5 procentų GPM. Dabar jūrininkams, dirbantiems trečiųjų šalių laivynuose, taikomas 20 proc. GPM tarifas. G. Kutkos manymu, kitais metais jūrininkams deklaruojant pajamas šis procentas gali didėti, atsižvelgiant į jų gautas metines pajamas.

Jo teigimu, dabar minėtos studijos pagrindu sugeneruoti ir siūlomi 5 jūrininkų apmokestinimo variantai. Šiomis dienomis organizuojama jūrininkų apklausa juos supažindinant su išsamiu kiekvieno varianto aprašymu.

„Nesame matę formuluojamų klausimų. Bijau, kad jūrininkams nebus lengva į juos atsakyti, nes, kaip sakomam, „velnias slypi detalėse", be to, tie klausimai ne iš laivų mechanikos ar navigacijos srities“, - svarstė G. Kutka.

Kodėl tampama Latvijos rezidentais

Kol Lietuva svarsto, kaip spręsti jūrininkų apmokestinimo problemas, šie tampa Latvijos rezidentais.

„Latvijoje yra nustatytos mokestinės lubos tiek GPM, tiek socialinio draudimo įmokoms. Suprantama, kad trečiųjų valstybių laivuose dirbantiems Lietuvos jūrininkams latvių sistema yra palankesnė. Didelis skirtumas, ar GPM mokėti nuo visų gautų pajamų, ar nuo nustatytų lubų“, - mano LLSA vykdomasis direktorius.

„Tikslaus skaičiaus nežinome, bet, mūsų žiniomis, jau nemažai Lietuvos jūrininkų yra Latvijos rezidentai ir auga besiregistruojančiųjų skaičius. Tai reiškia, kad Lietuvos mokestinė jūrininkų aplinka netenkina jūrininkų ir jie ieško kitų mokestinių sistemų“, - teigia LJS pirmininkas.

Kas siūloma Lietuvoje

„Reikia pripažinti, kad minėta studija nedavė aiškaus atsakymo, kokiu keliu galėtume eiti ir kaip reiktų peržiūrėti tiek GPM, tiek “Sodros„ įmokas atsisakant dienpinigių mokėjimo jūrininkams. 2025 metais vykusiuose pasitarimuose su visomis suinteresuotomis pusėmis vertinome galimas finansines pasekmes laivų savininkams įvedant jūrininkams mokestines “Sodros" lubas bei panaikinant dienpinigius taikant šiuos koeficientus: vadovaujamos sudėties jūrininkams - 2,5 x MMA = 2,5 X 1038 = 2595 Eur, eilinės sudėties jūrininkams - 1,5 x MMA = 1,5 X 1038 = 1557 Eur.

Turime suprasti, kad laivyno konkurencingumas yra esminis aspektas. Jeigu neliks valstybės pagalbos priemonių, neliks ir laivyno.

Mūsų vertinimu, nekeičiant GPM taikymo nuostatų, įvedant „Sodros“ lubas ir atsisakant dienpinigių, darbdavių sąnaudos didėtų neženkliai. Tačiau susiduriame su kita problema. Jūrininkai, kurių darbo atlygis didesnis nei siūlomos „Sodros“ lubos, nukentėtų, nes jų įmokos į „Sodrą“ mažėtų. Pvz., jūrininkas, kurio atlyginimas 4000 eurų, „Sodros“ mokesčius mokėtų nuo 2595 eurų sumos. Tuo tarpu mažesnius atlyginimus gaunantys jūrininkai laimėtų, nes jų atlyginimai, o kartu ir „Sodros“ įmokos padidėtų dėl naikinamų dienpinigių įtakos", - teigia G. Kutka.

Kas laivų savininkus laiko Lietuvoje

„Manau, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymas jūrininkams grįžti į Lietuvos arba EEE valstybių laivyną, kur darbo pajamoms taikomas mažesnis mokesčių tarifas, buvo taiklus. Taip, Lietuvos laivynas nėra didelis, tačiau mes kalbame apie visą ES ir EEE valstybių laivyną“, - sako G. Kutka.

„Manau, darbo vietų laivuose su LR ar EEE šalių vėliavomis yra pakankamai, bet jūrininkų pritraukimo problema yra ne darbo vietų skaičius, o atlyginimo dydis“, - sako A. Kaupas.

„Pripažinkime, kad tie laivų savininkai, kurių laivai plaukioja su “patogių valstybių" vėliavomis, turi didesnes finansines galimybes mokėti didesnius atlyginimus. Už teisę plaukioti su valstybės vėliava laivo savininkas susimoka, tačiau jis nėra įpareigotas mokėti gyventojų pajamų ar/ir socialinio draudimo mokesčius ar įdarbinti tam tikrą procentą ES piliečių.

ES siekia mažinti šiuos skirtumus leisdama valstybėms narėms suderinus su Europos Komisija jūrų transportui taikyti valstybės pagalbos priemones. Lietuva taiko dvi valstybės pagalbos priemones - nulinį GPM jūrininkams, dirbantiems ES/EEE valstybių jūrų laivuose ir Tonažo mokestį - laivybos kompanijoms, vietoje įprasto pelno mokesčio.

Šios nacionalinę laivybą palaikančios priemonės yra minimumas, kuris dar išlaiko jūrų laivų savininkus Lietuvoje. Jeigu situacija pasikeis į blogesnę pusę, net ir tie keli laivų savininkai, kurie dar kelia Lietuvos vėliavą, dėl pablogėjusių konkurencinių sąlygų bus priversti ieškoti konkurencingesnės verslo aplinkos.

Svarbiausias asociacijos ir jos narių interesas - išsaugoti tai, ką turime šiandien, plėsti nacionalinį laivyną, kuris privalo išlikti konkurencingas tarptautinėje verslo aplinkoje. Bet jeigu neliks valstybės pagalbos priemonių, neliks ir laivyno.

Labai vertiname Lietuvos jūrininkų sąjungą, ypač jos darbą su jaunąja karta. Manau, kad ji supranta jūrininkų apmokestinimo sistemos klausimo sudėtingumą. Jei būtų nuspręsta keisti mokesčių reguliavimą, nesvarbu, kokį sprendimą priimtume, jis nebus „win-win“ visoms pusėms - jūrininkams, laivų savininkams, valstybei. Tačiau turime suprasti, kad laivyno konkurencingumas yra esminis aspektas", - teigia LLSA atstovas.

Tikimasi Seimo komisijos pagalbos

Prie jūrininkų apmokestinimo problemos sprendimo prisidėsianti Seimo jūrinių reikalų komisija nusprendė kurti darbo grupę.

„Komisijos sprendimą vertinu labai teigiamai. Labai reikalingas ir ministerijos įsitraukimas. Pvz., 2019 metais Lietuvoje įsigaliojo mokestinė reforma. Visiems dirbantiesiems buvo perskaičiuojami atlyginimai padauginant juos iš koeficiento 1,289, nustatyti nauji GPM, “Sodros„ mokesčių tarifai. Tačiau dėl šios reformos padidėjo jūrininkų, dirbančių trečiųjų šalių laivynuose, mokamas GPM nuo 15 iki 20 proc. Užsienio valstybių darbdaviai tikrai neindeksavo atlyginimų dėl Lietuvoje įvykdytos reformos“, - teigė G. Kutka.

„Seimo komisijos bendradarbiavimas su jūruomene, manau, duos didelę naudą, nes Vilniuje labai prastai “girdisi ir matosi„ jūrinės pramonės problemos. Viliamės, kad kartu su Seimo komisija pavyks sukurti ir patvirtinti Lietuvos jūrinę politiką ir strategiją. Labai tikimės tiesioginės Seimo komisijos pagalbos tuomet, kai rasim bendrą sprendimą, kurį reikės pateikti Vyriausybei“, - sako A. Kaupas.

Lūkesčiai

„Kai sužinosime jūrininkų lūkesčius, grįšime prie derybų su Lietuvos laivų savininkais. Jau pasiektas puikus rezultatas - tarp mūsų vyksta dialogas, esame partneriai. Turbūt nėra tokios valstybės, kurioje darbdaviai 100 procentų sutartų su darbuotojais. Abiejų šalių tikslas - uždirbti pinigų. 

Mano manymu, geros derybos yra ne tada, kuomet viena iš šalių išsidera geresnes sąlygas, bet kuomet šalys sutaria tarpusavyje ir gal net šiek tiek nusileisdamos viena kitai. Pasibaigus deryboms kreipsimės į Vyriausybę su pasiūlymais dėl apmokestinimo sistemos tobulinimo.

Tikimės, kad visos trys suinteresuotos šalys - jūrininkai, laivų savininkai ir Vyriausybė, ras optimalų sprendimą, atspindintį visų trijų šalių interesus, t. y. jūrininkai gaus konkurencingą atlyginimą, visas socialines garantijas ir galimybę kaupti darbo stažą. Laivų savininkams bus taikomos nuolaidos vykdant jūrinius pervežimus ir valstybė skatins šią jų veiklą. Vyriausybė surinks daugiau mokesčių ir nepraras Lietuvoje dirbančių gyventojų", - LJS lūkesčius vardino A. Kaupas.