„Begos“ siekis - būti vertinamai pagal patikimumą, tvarumą, inovatyvumą

„Begos“ valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis sako, kad kompanija nuo pat pirmų dienų ėjo tvarumo link: nuosekliai investuodama diegė geriausias prieinamas technologijas bei įrangą, o pasaulyje joms keičiantis ir modernėjant, nuolat jas atnaujina ir kompanijos terminaluose. Nemažai pažangių technologinių sprendimų ne tik įsigyjama rinkose, bet yra sukuriama pačių „Begos“ specialistų.

A. Kuzmarskis džiaugiasi šiandieniniais kompanijos technologiniais laimėjimais, bet apgailestauja, kad valstybė per mažai skiria dėmesio įmonių inovacijoms, neskatina jų jas diegti. Parama paspirtuką perkančiam žmogui, deja, yra tik lašas jūroje, palyginti su tuo, ką galėtų nuveikti įmonės, jei tinkamai būtų sudėlioti valstybės prioritetai.

Tvarkytis reikėjo nuo pat pradžių

"Turi dirbti naudodamas geriausias technologijas, efektyviai ir saugiai. Mes krovėme ir mineralines medžiagas, ir trąšas, ir cementą. Buvo akivaizdu, kad negalima jų supilti į krūvas. Todėl buvo statomi specializuoti terminalai, talpyklos, sandėliai su tam tikra technologine įranga, kurią mes įsirengėme pirmieji regione.

Dengtų transporterių ilgis iš pradžių buvo keliasdešimt metrų, paskui - keli, o šiandien jau keliasdešimt kilometrų. Visuose krovinio persipylimo taškuose sumontuotos aspiracinės sistemos - iš viso daugiau nei 60 galingų oro filtravimo įrenginių, kurie kasmet yra atnaujinami ir papildomi pagal poreikį.

Jeigu mes nuo pat pradžių nebūtume susitvarkę šitų dalykų, vargu ar „Bega“ šiandien būtų pasiekusi tai, ką turi dabar„, - “Vakarų ekspresui" sakė A. Kuzmarskis.

Ir investuoja, ir kuria patys

„Begos“ nuomojamoje teritorijoje yra beveik 20 km vidaus geležinkelių. Čia dirba nemažai lokomotyvų. Patys įmonės darbuotojai dar 2016 metais sugalvojo konvertuoti senuosius dyzelinius šilumvežius į elektrinius lokomotyvus. Šiuo metu kompanija jau naudoja 5 tokius elektrinius lokomotyvus, kurie dirba neišleisdami į aplinką šiltnamio efektą sukeliančių dujų bei kitų emisijų. Ši kompanijos specialistų gaminama geležinkelio technika, be kita ko, yra aprūpinta moderniausiomis valdymo sistemomis, davikliais, programine įranga. „Elektrinis robotizuotas lokomotyvas sustos automatiškai, jeigu ant bėgių bus kliūtis. Jis turi visą valdymo mechanizmą, savo smegenis, mato, jaučia“, - pasakojo A. Kuzmarskis.

Plėsdama kranų parką, kompanija neseniai įsigijo naujos kartos elektrinį kraną, kuris ne tik neturi poveikio aplinkai, bet ir, atlikdamas tam tikrus manevrus, gali regeneruoti elektros energiją. Šis mobilusis uosto kranas yra aprūpintas sertifikuota krovinio svėrimo sistema, kitomis moderniomis funkcijomis, užtikrinančiomis saugų, efektyvų bei ekologiškai tvarų uosto terminalo darbą. Kartu atnaujinti kranų kaušai, kurie leidžia išvengti krovinio prabyrėjimo krovos metu, sumažina šio proceso triukšmo parametrus, įgalina pagreitinti krovos procesą, taip sutrumpinant krovos laiką ir laivų stovėjimą uoste.

Suprantama, tokio krano kaina yra didesnė nei technologiškai paprastesnių kranų. Jeigu valstybės prioritetuose būtų numatyta bent galimybė uosto kompanijoms pretenduoti į struktūrinę paramą įsigyjant tvarias technologijas bei įrangą, kaip, beje, yra daugelyje tarpusavyje konkuruojančių kaimyninių uostų, tokių kranų ar kitos panašios technikos Klaipėdos uoste būtų daugiau.

 ŠILUMVEŽIS. Dyzelinius šilumvežius elektriniais robotizuotais lokomotyvais keičianti „Bega“ yra įjungusi CO2 emisijų skaičiuoklę, kuri rodo, kad nuo lokomotyvų modernizavimo programos įgyvendinimo pradžios 2016-aisiais vienos krovinio tonos perkrovimui yra sunaudojama mažiau iškastinio kuro ir atitinkamai į aplinką išleidžiama mažiau CO2 bei kitų emisijų.

Birūs kroviniai - vamzdynais

Kitas įdomus „Begos“ objektas yra vienintelis Klaipėdos uoste specializuotas Cemento eksporto terminalas. Cementas yra labai dulkus ir vienas iš sudėtingiausių krovinių. Tačiau pasitelkus unikalias vokiečių kompanijos pneumatines technologijas, „Begoje“ palaidas cementas iš geležinkelio cisternų į talpyklas, o iš jų į laivus yra perkraunamas be jokio sąlyčio su aplinka - vamzdynais.

„Daug kur cementas kraunamas supakuotas. Tam panaudojama daug plastiko, popieriaus, kuris jau nebetinka antriniam perdirbimui. Gebėjimas saugiai perkrauti palaidą krovinį nenaudojant tam didelių kiekių pakuočių - tai taip pat tam tikras žingsnis tvarumo link“, - sako „Begos“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus.

Laikomasi vidinės kultūros

Kompanijos teritorijoje radome oro būklę matuojančią stotelę, kurios duomenys yra vieši ir juos galima stebėti realiu laiku.

„Be to, įsigijome skaitmeninę meteorologinę stotį, kuri visiems darbų vadovams duoda signalą į mobiliuosius įrenginius. Tai leidžia operatyviai reaguoti ir imtis atitinkamų priemonių“, - pasakojo L. Rimkus.

Lankydamiesi „Begos“ teritorijoje pastebėjome, kad šiuo metu yra kardinaliai perstatomas mineralinių medžiagų sandėlis. „Kadangi keičiasi technologijos ir atsiranda naujų galimybių tiek pagerinti aplinkosaugą, tiek dar labiau patenkinti mūsų klientų poreikius, mes jas stengiamės išnaudoti. Galima sakyti, kad tą sandėlį statome iš naujo“, - pokyčius komentavo L. Rimkus.

Atkreipėme dėmesį ir į tai, kad terminalų aptarnavimo tarnybų darbuotojai po teritoriją važinėja elektriniais automobiliais, o ant sienų prie sandėlių vartų kabo šluotos ir kastuvai - siekiama, kad iš sandėlių išvažiuojanti ratinė technika neišsivežtų ant ratų krovinio likučių. Nepaisantieji tokios tvarkos gali netgi sulaukti 100 eurų baudos. Tokia įmonės vidinė darbo tvarka ir kultūra.

Kompanija nori būti įdomi

„Tvarumo idėja pastaruoju metu tapo labai madinga, bet tai nereiškia, kad mes tik dabar pradėjome ją įgyvendinti. Prieš daugelį metų ėmėmės drąsių žingsnių, kurie tada atrodė gal net kiek avantiūristiški. Manau, inovacijų gali imtis tik drąsūs žmonės, nebijantys nesėkmės, bet siekiantys tikslo iki galo. Tokie yra mūsų inžinieriai. Jau minėti mūsų elektriniai lokomotyvai - tai ir aplinkosauga, ir tvarumas, ir žiedinės ekonomikos pavyzdys, kai stengiamasi priversti daiktus tarnauti kaip įmanoma ilgiau juos iš esmės atnaujinant“, - pasakojo „Begos“ generalinis direktorius L. Rimkus.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Europoje inovacijų diegimas uostuose, ypač aplinkosaugos srityje, yra labai skatinamas ir remiamas, tuo metu Lietuvoje uosto terminalai šiuo klausimu yra pamiršti ir tai iškreipia konkurenciją.

„Vis dėlto nuoseklios investicijos ne tik į kiekybinį, bet į kokybinį, tvarų augimą rodo kompanijos brandą ir kad jai tai rūpi. Juolab kad taip dirbdami, be visų kitų paminėtų dalykų, mes tampame geidžiamu darbdaviu. Jaunam žmogui dabar jau yra svarbu, ar jis dirba aplinkai draugiškoje įmonėje. Mūsų siekis - būti įdomiu darbdaviu, įdomiu partneriu savo klientams. Tikriausiai kiekvienas svajoja, kad jo darbas nebūtų vertinamas vien tik pagal kainą, bet ir pagal patikimumą, tvarumą, inovatyvumą“, - kalbėjo „Begos“ generalinis direktorius.