Buriavimo sporto mokyklos „Žiemys“ burėse plazda nauji vėjai

Pernai gruodžio pabaigoje „Žiemiui“ vadovauti ėmė konkursą laimėjęs Laurynas Juodeška, turintis labai ambicingų planų paversti jį stipria Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokykla. Šiuo metu naujasis vadovas susiduria su daugybe iššūkių ir, pasak jo paties, jam tenka daug ko mokytis.

Beveik visus dešimt metų „Žiemiui“ vadovavusi Agnė Dalangauskienė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad pernai rudenį pasitraukė iš direktorės pareigų dėl asmeninių priežasčių.

VADOVAS. Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokyklai „Žiemys“ vadovauti pradėjo Laurynas Juodeška.

Naujasis vadovas turi patirties

Iš Kintų kilusio L. Juodeškos bakalauro ir magistro studijos susijusios su verslo administravimu ir finansais. Jis buvo pakviestas dalyvauti konkurse renkant „Žiemio“ vadovą, nes jau turi vadovavimo mokykloms patirties: žiemą vadovauja Liepkalnio slidinėjimo mokyklai Vilniuje, vasarą organizuoja aitvaravimo mokyklos veiklą Kintuose. Pastaroji jau gyvuoja 14-us metus.

Kaip jėgos aitvarų instruktorius naujasis „Žiemio“ vadovas yra pasiekęs maksimumą - yra vienas iš 30 egzaminatorių pasaulyje, kurie gali ruošti aitvaravimo instruktorius. Abi minėtos mokyklos dirba sėkmingai, o dabar jis vadovaus net trims mokykloms.

L. Juodeška šią vasarą žada daugiau dėmesio skirti „Žiemiui“, nes čia jam dar daug kas nauja.

„Buriuoti pradėjau “Paršelio regatoje„, o pastaruoju metu buriuoju su senoviniais buriniais laivais. Mano mama vadovauja VšĮ “Kintai Arts„. Mes, įgyvendindami įvairius edukacinius projektus, su laivadirbiu Simu Knapkiu esame pastatę burinę medinę venterinę valtį, kuriai jau 7 metai. Pernai per didelius vargus pastatėme pirmą Lietuvoje burinę ungurinę valtį, o šiemet statome 11 metrų ilgio prekybinę valtį. Priklausome Tradicinių ir istorinių laivų asociacijai, kuriai vadovauja Romualdas Adomavičius iš Lietuvos jūrų muziejaus. Dalyvauju “Burpilio„ regatose. Tokia mano burinė patirtis“, - pasakojo L. Juodeška.

TRENIRUOTĖ su „Optimist“ klasės jachtomis.

Daugės dalininkų

Kaip „Žiemys“ buriavimo sporto mokykla veiklą pradėjo nuo 2013 metų gegužės 2 d. Ir šiandien jos dalininkai tebėra Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės, Klaipėdos miesto jūrinis buriuotojų klubas.

Pasak naujo mokyklos direktoriaus L. Juodeškos, netrukus dalininkų turėtų atsirasti daugiau. Apie tai jau kalbėta su Šilutės rajono savivaldybės atstovais. Jie norėtų vystyti buriavimą Kintuose, taip sakant, mokyklos ir šios savivaldybės idėjos bei norai sutampa.

Tikimasi, kad galbūt net šį sezoną Šilutės vaikai bus pakviesti į „Žiemį“ mokytis buriuoti. „Tai būtų nuostabu, tiesiog nerealu“, - sako naujasis mokyklos vadovas.

PRADŽIA. Pradedantiems mokytis buriuoti net 6 m/s vėjas yra didelis.

Tapti dalininke planuojama pakviesti ir Palangos savivaldybę tikintis, kad mokykla tada turėtų savo bazę prie jūros Šventojoje. „Vaikai turi patirti, kas yra jūrinis buriavimas. Kadangi dabar jie nesimoko buriuoti jūroje, tai trukdo jiems per varžybas pasiekti geresnių rezultatų. Bandysime pritraukti daugiau dalininkų, kad galėtume išplėsti treniruočių geografiją“, - sako L. Juodeška.

Jo teigimu, mokyklos įstatinis kapitalas didės nuosekliai. Šiemet jis pasipildys mažesne suma, o kitais ir dar kitais metais - didesne. Klaipėdos miesto savivaldybė yra pažadėjusi tai daryti.

Įstatinis kapitalas bus skirtas inventoriui įsigyti, laivams atnaujinti. Jais treniruosis aukščiausio meistriškumo sportininkai, dalyvausiantys varžybose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

 ĮRANGA. Čia, Drevernoje, laikoma sporto mokyklos buriavimo įranga.

Mokykloje bus daugiau vaikų

Buriavimo mokyklos ateities planai labai ambicingi: ją galėtų lankyti 4 rajonų vaikai, ji turėtų apie 200 ugdytinių. L. Juodeška įsitikinęs, kad Klaipėdos kraštui reikia stiprios buriavimo mokyklos. Bus ieškoma buriavimo instruktorių, kurie dirbtų su pradinukais, aukšto meistriškumo trenerių, kurie su gabiais vaikais siektų gerų rezultatų. Norima plėsti mokyklos veiklą, turėti ir daugiau vaikų, ir daugiau trenerių.

O kol kas realybė kitokia. Šiandien „Žiemio“ mokykloje mokosi 16 mokinukų. Vasarą jų būna perpus daugiau.

„Pirmiausia reikia susitvarkyti finansavimą. Šiandien jis yra nepakankamas, kad mokykla judėtų į priekį. Be rėmėjų ji niekaip negali išgyventi. Kauno buriavimo mokyklai sekasi geriau, nes ji turi užtikrintą finansavimą. Mokymo bazė yra Kaune, kitaip nei mums, jiems nereikia vaikų vežti į treniruotes pusę valandos ir ilgiau į Dreverną“, - sakė L. Juodeška.

Palyginti mažai sporto mokyklą „Žiemys“ lanko Klaipėdos rajono vaikų, nors jiems Dreverna, kurioje buriuoti mokomi „Žiemio“ auklėtiniai, yra visiškai čia pat. Jeigu buriuoti mokytųsi daugiau jaunųjų rajono gyventojų, tikėtina, kad Klaipėdos rajono savivaldybė skirtų daugiau pinigų mokyklai.

Naujasis mokyklos vadovas žada, kad vaikai bus mokomi ne tik buriuoti, bet ir aitvaruoti. „Buriuoti po truputį pradeda mokytis 6-7 metų vaikai. Reikia juos kuo nors užimti, kai nėra vėjo arba kai jis būna per didelis. Pradinukams jau 6 m/s vėjas yra nepageidautinas. Tada galim vaikus supažindinti su kitu vėjo sportu - aitvaravimu. Manau, dėl to mokyklos patrauklumas tik didėtų“, - sako L. Juodeška.

Gera naujiena ta, kad iš Klaipėdos į Svencelę, kurią nuo Drevernos skiria vos 4 kilometrai, pradėjo kursuoti tarpmiestinis autobusas. Tad yra galimybė vaikams į treniruotes atvykti viešuoju transportu, treneriai galėtų jų nebevežioti.

Redakcijos archyvo ir Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.