Daugiausiai pajamų žvejai gavo pardavę stintas

Vis dar neatnaujinama menkių ir lašišų verslinė žvejyba, draudimas lieka ir prošvaisčių apie gerėjančią šių žuvų išteklių būklę nematyti.

Žvejų lūkesčiai ir viltys šiemet dedami į gerėsiančią žuvų išteklių būklę, jie viliasi, kad neatsiras papildomų ribojimų žvejybai, jog jie galės dirbti ir uždirbti.

Pokyčiai

2025 metais buvo pakeistas Žuvininkystės įstatymas, Administracinių nusižengimų kodekso įstatymas, kuriuo sugriežtinta baudų sistema žvejams.

Esminių žuvininkystės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimų, kurie pradėjo galioti nuo šių metų sausį - gana daug, gerokai per 20.

Pateikiame kelis pavyzdžius.

Mažesniems laivams - iki 12 metrų ilgio - leidžiama naudoti alternatyvius, mobiliuosius, stebėjimo įrenginius vietoj stacionariai įrengtų laive.

Visi žvejybos laivai, įskaitant ir mažesnius, privalo pildyti elektroninį žvejybos žurnalą. Mažiesiems laivams leidžiamos supaprastintos elektroninės formos - mobiliosios programėlės. Naikinami popieriniai žvejybos žurnalai.

Žvejai mėgėjai, žvejojantys tam tikras žuvų rūšis jūroje, turi būti registruoti, kaip ir jų pagautas laimikis, o apie jį pranešama naudojantis elektronine sistema.

Yra įmonių, kurios laikinai apriboja žvejybos veiklą dėl nepalankių verslo sąlygų, bet negirdėti, kad jos bankrutuotų.

Remiantis žūklės laivų variklių galios rizikos vertinimu nustatomi aukščiausios rizikos laivai - naudojantys didesnius nei 221 kilovatų galios variklius ir velkamuosius įrankius, kuriuose turės būti įrengti nuolatinę variklio galią fiksuojantys įrenginiai.

Daugiausia pagavo strimelių

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos (LŽPGA) pirmininkės Akvilės Kungienės teigimu, žvejai sulaukia paramos iš Europos Jūrų reikalų žuvininkystės ir akvakultūros fondo, kuriuo naudodamiesi įsigyja selektyvius žvejybos įrankius - gaudykles, gali investuoti į laimikio kokybės išlaikymą, perdirbimą bei pridėtinės vertės didinimą, laikosi paukščių apsaugos valdymo priemonių, siekdami išvengti atsitiktinės migruojančių paukščių priegaudos.

Asociacija jungia 21 įmonę - 2 atviroje Baltijos jūroje ir 19 jos priekrantėje žvejojančių įmonių.Pasak A. Kungienės, šis skaičius išlieka pastovus. Yra įmonių, kurios laikinai apriboja žvejybos veiklą dėl nepalankių verslo sąlygų, bet negirdėti, kad jos bankrutuotų.

LŽPGA atviroje Baltijos jūroje žvejojančios įmonės turi tik strimelių ir šprotų kvotas, kurias ir išgaudo. Žvejybos sezonas sutrumpėjo iki 8 mėnesių, žvejai, stengdamiesi išlikti, žvejoja tiek, kiek gali.

LŽPGA Baltijos jūros priekrantėje žvejojančios įmonės 2025 metais daugiausia pagavo strimelių (36,6 proc.), grundalų (22,1 proc.), plekšnių (12,4 proc.), vėjažuvių (10,8 proc.), stintų (7,5 proc.), žiobrių (4,7 proc.). 

Didžiausios pajamos buvo gautos pardavus stintas (34,5 proc.), strimeles (14,2 proc.), grundalus (14 proc.), vėjažuves (10,6 proc.), plekšnes (9,6 proc.), žiobrius (5,8 proc.), kitas žuvis (10,6 proc.).