VAIZDAS. Štai kaip atrodo laivas „Tūro“, įrašytas į Lietuvos kultūros paveldo registrą. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Ieškoma finansavimo šimtametei jachtai išsaugoti

(6)

Netrukus prasidės kruizinių laivų sezonas. Pirmas į Klaipėdos uostą jau balandžio 23 d. turėtų atplaukti laivas „Le Bellot“. „Vakarų ekspreso“ skaitytojai stebisi, kad pakeliui į Kruizinių laivų terminalą guli medinio laivo liekanos, gadinančios visą vaizdą kaip kokios šiukšlės. Jie klausia, kodėl netvarkoma ši teritorija.

Deja, turime konstatuoti, kad tai ne šiukšlės, kurias galima surinkti ir išvežti, o apgailėtinai atrodantis kultūros paveldas, kurio negalima transportuoti.

Skaitytojų minimos medinio laivo liekanos yra 1922 metais pastatytos jachtos „Tūro“, kuria plaukiojo lenkų skautės. Sovietmečiu jachta buvo pervadinta „Krasnaja zvezda“ („Raudonoji žvaigždė“). Dabar ji, tiksliau, tai, kas iš jos liko, priklauso VšĮ Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centrui, turinčiam 10 senų laivų.

Jachtos „Tūro“ istorija aprašyta „Vakarų eksprese“ 2022 m. balandžio 13 d. Deniso Nikitenkos straipsnyje „Raudonoji žvaigždė“ atsidurs sovietiniame šiukšlyne".

„Daugelis žmonių sako, kad turime patraukti laivą “Tūro„ iš čia, nes jis teršia aplinką. Jiems atrodo, kad laivas būtinai turi būti gražus ir ant vandens, o istorija nerūpi. Medinių laivų pas mus mažėja ir mažės, gyvensime vien tik su plastiku“, - „Vakarų ekspresui“ sakė minėto centro vadovas Bartas Markevičius.

Pasak jo, reikia nepabijoti prieiti prie laivo „Tūro“, prie jo yra stendas, kuriame aprašyta laivo istorija, nurodomas jo savininkas. Tada bus aišku, kad tai nėra šiukšlių krūva - šitas laivas yra įrašytas į Lietuvos kultūros paveldo registrą.

Kiek galėjo, tiek padarė

B. Markevičiaus teigimu, 2021 metų lapkritį Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras pateikė paraišką Klaipėdos savivaldybei dėl dalinio laivų finansavimo siekiant juos apsaugoti nuo atmosferos poveikio. Savivaldybė jo projektą vertino kaip neturintį jokios vertės, buvo įsitikinusi, kad už prašomus skirti pinigus - per 10 tūkst. eurų - nieko nebus padaryta, todėl finansavimo neskyrė. Tas pats centro projektas buvo pateiktas Lietuvos kultūros tarybai. Ši jam skyrė 9 500 eurų.

„Mes pasirūpinome visais tais laivais. Vieniems pastatėme maždaug 180 kv. m tentinį angarą Švėkšnoje ir jiems suteikta ilgalaikė apsauga. Kiti laivai, kuriems neužteko finansavimo, buvo išvalyti ir jiems skirtos prevencinės konservavimo priemonės. “Tūro" buvo padengtas specialia medžiaga, kuri stabdo medienos puvimą.

Kiek galėjome turėdami tokį finansavimą, tiek padarėme. Būtų gerai, jeigu žmonės istoriniams laivams išsaugoti skirtų 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, tada mes galėtume daugiau nuveikti„, - “Vakarų ekspresui" sakė B. Markevičius.

Yra labai pažeidžiamas

Paklaustas, ar laivas „Tūro“ ir toliau stovės toks apleistas, stebins praeivius ir nieko su juo nebus daroma, B. Markevičius atsakė, kad nors šis laivas yra įrašytas į Lietuvos kultūros paveldo registrą, nors jį prižiūrėti ir saugoti pagal galiojančią tvarką turi savininkas, centras to daryti negali.

„Jeigu mes tą laivą paprastai uždengsime, vadinasi, jį sulaužysime - mat uždengtas jis nustos kvėpuoti. Jachta yra smarkiai pažeista ir patrūnijusi. Bet kokių medžiagų tvirtinimas prie jos, net iškritęs sniegas ar lietus yra jai pražūtingi. Protingas sprendimas būtų statyti stoginę, kuri nesiliestų prie paties laivo. Jeigu ant jo nepatektų vanduo, jau būtų galima pradėti galvoti apie tam tikrų konstrukcijų sutvirtinimą, kitų konservavimo medžiagų, kurios sustabdytų irimą, panaudojimą ar kuriuos nors restauravimo procesus“, - aiškino centro vadovas.

Geriausia būtų pavėsinė

Pasak B. Markevičiaus, renkantis normalų sprendimą susiduriama su problemomis. Pirma - norint ką nors statyti piliavietėje reikia gauti leidimą, kurio centrui niekas neduos.

Geriausia būtų statyti kokią nors laikiną konstrukciją, kuri nebūtų įbetonuota į žemę, t. y. pavėsinę. Pavėsinės projektas, kurio vertė - 30 tūkst. eurų, parengtas ir šių metų pradžioje pateiktas Klaipėdos savivaldybei prašant dalinio finansavimo - 20 tūkst. eurų. Šį mėnesį turėtų būti vertinami kultūros projektai, tad laukiama ekspertų išvadų.

Centro vadovo manymu, ta pavėsinė galėtų duoti naudos ir miestui - su autentika galėtų susipažinti moksleiviai, uostamiesčio gyventojai ir svečiai, o ir laivas neatrodytų toks apleistas.

Įgyvendinant projektą teks gaminti metalo konstrukcijas, numatyta įrengti apšvietimą naudojant atsinaujinančius energetinius šaltinius - ar saulės baterijas, ar vėjo malūnėlius. „Tai būtų savarankiška edukacinė erdvė, kuri matytųsi naktį“, - aiškino centro vadovas.

Šiuo metu yra atliekami laivo „Tūro“ restauravimo tyrimo darbai: mėginiai perduoti mokslininkams, kurie tiria jo medieną.

Gresia sunaikinimas

„Jeigu mes negausime finansavimo ar bus pasakyta, kad turime “Tūro„ išsivežti, tai reikš, kad jį turėsime sunaikinti, nes jis yra netransportabilus. Jo pakelti negalima. Jeigu jis bus išardytas, po to nebebus galima surinkti“, - tikina centro vadovas.

Kalbant apie šio laivo restauravimą ateityje susiduriama su tokia problema, kad Lietuvoje nėra nė vieno atestuoto laivų restauratoriaus, kuris galėtų sutvarkyti tokį objektą. B. Markevičius jau trečius metus dirba siekdamas gauti iš Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatą.

Būti optimistiškai nusiteikus, kad laivo „Tūro“ klausimas bus išspręstas teigiamai, tarsi nėra pagrindo - tokia išvada peršasi prisiminus laivo pavadinimo keitimą.

Centras, kaip laivo savininkas, turi teisę atstatyti ankstesnį laivo pavadinimą. Jis tai ir padarė - grąžino jachtai senąjį pavadinamą „Tūro“.

Po karo Ukrainoje pradžios praėjus 10 dienų centras kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą (KPD) teigdamas, kad Lietuvos kultūros vertybių registre negali būti laivo pavadinimo „Krasnaja zvezda“, jis turi būti pakeistas į „Tūro“.

Karas Ukrainoje tęsiasi jau trečius metus, o atsakingos institucijos iki šiol nesugeba pakeisti jachtos pavadinimo - oficialiai jis vis dar yra „Raudonoji žvaigždė“. Pasak B. Markevičius, laivo kultūros pase parašyta „Krasnaja zvezda“.

Tiesa, KPD viešame kilnojamųjų kultūros paveldo registre pavadinimo „Krasnaja zvezda“ neliko, yra parašyta tik „burinė jachta“ ir nurodyta, kad savininkas keičia jos pavadinimą.

„Jeigu tiek laiko nepadaromas toks paprastas dalykas kaip laivo pavadinimo keitimas, tai ką jau kalbėti apie tai, kad tiek metų seni laivai negauna finansavimo“, - sako B. Markevičius.

Priminsime, kad visi Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centro laivai buvo išgabenti į Švėkšną, kurioje jiems atsirado vieta ir jie yra angare. O piliavietėj šiuo metu yra likę du centro laivai: be „Tūro“, dar 1923 metais statytas metalinis laivas „Harold“, kuris visuomenei neprieinamas.

B. Markevičiaus manymu, visi tie laivai turėtų būti Klaipėdoje.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder