Įsimintiniausias reisas - su tėvu kapitonu

Kai prasidėjo koronaviruso plitimas Kinijoje, A. Šaškovas buvo ten. 2019-ųjų gruodį atvyko į laivą. 2020-ųjų sausį jau buvo juntama, kad kažkas yra negerai. „Sakau žmonai: “Kažkas ne taip, pirk kaukių. O ji - nereikia, ką tu čia kalbi.„ Tuo metu Lietuvoje, Europoje nieko dar nesijuto“, - prisiminė kapitonas.

Pernai gruodžio 15 d. A. Šaškovui sukako 40 metų. Jis neslepia, kad tėvas Ivanas Šaškovas padarė jam didelę įtaką renkantis profesiją. Andrejus jau daugiau nei 20 metų dirba jūroje, skaičiuojant ir poilsio laikotarpius, nes pradėjo nuo 18 metų. Grynas jo darbo jūroje laikas - 12 metų. 2021-aisiais buvo pats ilgiausias jo reisas, trukęs 6 mėnesius.

Viename laive su tėvu

Klaipėdiečiui Andrejui klausimo, kokią profesiją rinktis, nekilo. Vienas dalykas, 1990-2000 metais jūrininkai, palyginti su kranto žmonėmis, labai gerai uždirbdavo, o kitas - jo tėvas I. Šaškovas buvo kapitonas. Dabar jis jau nebeveda laivų, jau pensijoje, bet turi privačią įmonę ir dar dirba. Abu jie - ir tėvas, ir sūnus - yra Jūrų kapitonų asociacijos nariai.

I. Šaškovas dirbo bendrovėje „Lietuvos jūrų laivininkystė“. Plaukdavo ir į Ameriką, ir į kitas pasaulio šalis. Kai jo laivas atvykdavo į Klaipėdą, Andrejus jame būdavo dažnas svečias su mama. 1990 metais tėvas išėjo iš „Laivininkystės“ ir dirbo privačiose kompanijose pagal kontraktus.

Tėvas padėjo Andrejui, kai reikėjo atlikti praktiką. Pirmą reisą eiliniu jūrininku jis padarė jo laive 2003-iaisiais. Šis reisas jam iki šiol tebėra įsimintiniausias. "Gal ir dėl to man patiko, kad 2000-aisiais baigiau mokyklą ir nebuvau dar buvęs Europoje. Tik vieną kartą su mokykla nuvažiavome į Prahą, ir viskas. Bet buvau buvęs Rusijoje, Baltarusijoje, Kaliningrade. Atvykome į Ispaniją, Vokietiją, kur kvepėjo užsieniu. Žiūrėjau į viską kaip turistas. Žinoma, visokių iššūkių buvo per tą reisą, bet liko labai geri prisiminimai.

Žinokit, norint dirbti su tėvais reikia turėti ištvermės. Aš jos įgijau tarnaudamas kariuomenėje. Psichologiniu atžvilgiu buvo kiek sunkoka: pirmą reisą įgula į mane vis tiek žiūrėjo ne kaip į jūreivį, o kaip į kapitono sūnų, o paskui jau nebe. O tėvas mane vertino kaip jūreivį, ir dar griežčiau nei kitus ir išmokė labai daug ko", - pasakojo Andrejus.

Iš įsimintinų reisų buvo ir į Australiją, kai pamatė Melburną, Sidnėjų. Bet tai jau buvo po 15 metų ir A. Šaškovas tada jau ėjo vyr. kapitono, kapitono pareigas.

PANDEMIJA. Kapitonas Andrejus Šaškovas pasiruošęs įplaukti į Kinijos uostą. 2020 m.

Rekomenduoja praktiką atlikti karo laivuose

Andrejus baigęs mokyklą buvo pradėjęs mokytis logistikos, bet metė, nes tik šiais laikais logistikos specialistai uždirba geriau nei jūrininkai, o 2002-2003 metais labiau apsimokėjo plaukti į jūrą.

A. Šaškovas 2006 metais baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą (dabar Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla) ir įgijo laivavedžio specialybę. Beje, jis mokėsi kartu su dabar jau žinomu kapitonu Romu Karamzinu, kuris A. Šaškovą ir atvedė į Jūrų kapitonų asociaciją. Baigęs Jūreivystės mokyklą Andrejus iš karto pradėjo dirbti laivavedžiu, t. y. trečiuoju šturmanu.

2006 metais Klaipėdos universitete pradėjo neakivaizdines laivybos ir uostų inžinerijos magistrantūros studijas, mokėsi iki 2008 metų, bet mokslų dar nebaigė.

PRIESAIKA einant tarnybą Karinėse jūrų pajėgose. 2002-ieji.

Beje, besimokant Jūreivystės mokykloje jis buvo pašauktas atlikti karinę tarnybą. Jis pasirinko Karines jūrų pajėgas ir tarnavo jų laive. "Tarnybą ėjau metus. Man juos užskaitė kaip praktiką ir nereikėjo jos atlikti laive būnant kadetu, galėjau būti jau kvalifikuotas jūreivis. Po metų toliau tęsiau mokslus Jūreivystės mokykloje.

Dabar esu labai tuo patenkintas. Labai geros praktikos įgijau mūsų flotilėje. Tiems, kurie nori tapti kapitonais, rekomenduoju pirmiausia praktikos įgyti Karinių jūrų pajėgų patruliniuose laivuose", - sakė Andrejus.

LAIVAS. Štai su kokiais laivais tenka dirbti Lietuvos kapitonui Andrejui Šaškovui.

Didžiausias laivas - beveik 300 metrų

Kapitonu A. Šaškovas tapo 2017-aisiais, būdamas 35 metų. Kur tik jis nedirbo. Buvo ir Amerikoje, ir Azijoje. O nebuvo Antarktidoje, Naujojoje Zelandijoje.

Daugiausia dirbo sausakrūviuose laivuose, konteinervežiuose, ro-ro, ro-pax laivuose. Tanklaiviuose dirbti nesiveržia, nes atlyginimas, pasak jo, tik šiek tiek didesnis, o vargo kur kas daugiau.

Pirmas jo reisas einant trečiojo šturmano pareigas buvo nedideliame sename laive, kuris plaukiojo su Latvijos vėliava. Jo kapitonas buvo 75 metų latvis, daugelis įgulos narių iš Latvijos ir dar iš Sakartvelo.

Nuo 2015 metų jis dirba didžiulėje Vokietijos kompanijoje, kurioje yra dirbęs ir dabartinis Klaipėdos uosto kapitonas Vladas Motiejūnas, ir dideliuose, ir mažuose laivuose konteinervežiuose.

Didžiausias jo laivas buvo beveik 300 metrų ilgio. Laivų įgulas sudaro filipiniečiai, ukrainiečiai, rusai, rumunai, kroatai, ispanai, italai. Taigi, galima sakyti, įgulos yra internacionalinės.

DU KAPITONAI. Andrejus Šaškovas su tėvu Ivanu Šaškovu Jūrų kapitonų asociacijoje.

Iš laivo nebuvo galima išlipti

2020-aisiais nuo sausio iki liepos A. Šaškovas buvo Azijoje, Kinijoje ir Malaizijoje.

"Viską pajutau savo kailiu, nes buvau ten laive. Iš laivo niekur negalėjai išeiti. Ir 2022-aisiais dar neleido išlipti. Tik šiemet nuo sausio 8 d. turėjo būti panaikinta dalis apribojimų. Bet aš abejoju.

Į Kinijos uostą laivas paprastai nebūna įleidžiamas, jeigu įgula buvo pakeista prieš 10 dienų. Reikėdavo pasidaryti visiems įgulos nariams greituosius testus ir nusiųsti atsakymus kinams. Prieš pusmetį dar to buvo reikalaujama. Dabar, atrodo, nebe. Patys griežčiausi reikalavimai buvo Kinijoje.

Mūsų laivas buvo 10 dienų remontuojamas Kinijoje. Kas antrą dieną ateidavo karantino medicinos seselė ir tikrindavo visą įgulą, darė greituosius testus", - pasakojo pokalbininkas.

Iki pernai rugpjūčio daugumoje uostų nebuvo galima išlipti į krantą. Netgi išeiti ant laivo denio pamatuoti laivo grimzlės. Laivo agentas padarydavo nuotrauką ir siųsdavo kapitonui. Norint išlįsti iš laivo vidaus patikrinti švartavimosi lynų būtinai reikėjo skambinti agentui. Jis paklausdavo karantino tarnybos, ar galima tai padaryti.

„Duoda leidimą viską padaryti, tarkime, per 20 minučių. Mano įgula išeina, pažiūri ir vėl grįžta į antstatą. Taip buvo net 2022-ųjų vasarą. Dabar, manau, gal nebėra taip griežtai elgiamasi. Bet ten, Kinijoje, Šanchajuje ir kitur, žinokite, žmonės gyvena kitą gyvenimą nei mes Europoje. Pas mus žymiai laisviau. Žinoma, kinai turi pinigų ir infrastruktūra pas juos labai išvystyta“, - sakė kapitonas.

ŠEIMA. Pasak kapitono Andrejaus Šaškovo, grįžti namo iš reiso ir viską pamiršti.

Pavojingiausi programišiai

Andrejus neslepia, kad dirbant laivuose būna ir sunkių momentų. Be abejo, teko pakliūti į štormus ir su mažu, ir su dideliu laivu.

"Nieko gero, kai bangos aukštis apie 10 metrų. Su tokiomis bangomis buvome susidūrę Ramiajame vandenyne, kai buvau prie Australijos krantų. Atlanto vandenyne irgi pasitaiko didelių štormų. Jau geriau su dideliais laivais į tokius nepapulti. 3-4 metrų aukščio bangos jiems nieko nereiškia, bet jeigu viršija 6-7 metrus, tada jau pavojinga.

Mes labai sekame orų prognozes ir dažniausiai didelio bangavimo išvengiame, apeiname jį. Be to, paskambina budintis kapitonas ir praneša apie artėjantį štormą. Šiais laikais jau niekas neberizikuoja", - pasakojo kapitonas.

Pasak jo, laivas ir įgula plaukti per pavojingus rajonus būna paruošti, vyksta įvairūs mokymai. Didelis laivas padidina greitį plaukdamas pro juos iki 20 mazgų. Jeigu rajonas itin pavojingas, kompanija samdo ginkluotą apsaugą. Šiuo metu, A. Šaškovo teigimu, ne piratavimas kelia didžiausią grėsmę. Dabar, kai daug kas laivuose kompiuterizuota, labiau bijoma programišių išpuolių. Laivų įguloms vedami jau šios srities mokymai.

Kai kurios laivybos kompanijos yra labai daug pinigų investavusios į kompiuterius. Jeigu laivo kompiuteriai pasigautų virusą, jos patirtų didžiulių nuostolių.

Paklaustas, kokia blogybė šiuo metu laivybos srityje yra didžiausia, kapitonas atsakė: „Koronavirusas Azijoje, dėl kurio nebuvo galima išlipti ant kranto. Mes, europiečiai, dar šiaip taip, bet filipiniečiai laivuose neišeidami sėdėjo ir 9 mėnesius. Jūrininkai labai pavargdavo. Jau nekalbu apie tai, kiek tų testų reikėjo pasidaryti, kiek dienų išbūti karantine. Pats Malaizijoje dvi savaites sėdėjau karantine, kad išskrisčiau namo. O Lietuvoje jokių kaukių, viskas gerai.“

SĄSIAURIS. Singapūro sąsiauris, Azija. 2021 metai.

Sunkiausia išvažiuoti

Pasak kapitono A. Šaškovo, grįžti namo ir viską, kas buvo reise, pamiršti. Jis turi dvi dukras, vienai 8, o kitai 14 metų. Jos mokinukės ir laukia tėvo sugrįžtant. Anksčiau jo reisai trukdavo du ar tris mėnesius, o pastaruoju metu jie ilgesni. Jis dirba Azijoje, Kinijoje, tad dėl koronaviruso reisai užtrunka po 4-5 mėnesius. 2021-aisiais jo reisas truko beveik 6 mėnesius.

Andrejui sunkiausia išvažiuoti iš namų, ypač pirmomis dienomis. Po savaitės ar dviejų adaptuojasi. Pasak jo, yra jūrininkų, kurie pabūna namie mėnesį ir jau nori važiuoti dirbti. Jo manymu, tai nenormalu. „Jeigu jūroje buvai mėnesį ar du, reikia būtinai du mėnesius būti namie“, - mano jis.

Po paskutinio reiso namuose ilsėjosi 4 mėnesius. Klaipėdoje atšventė ir gimtadienį, sutiko Kalėdas ir Naujuosius metus. Pastaruoju metu 4 mėnesius dirba, 4 ilsisi.

Sausio pabaigoje Andrejus vėl ruošiasi išvykti į reisą. Dirbs su laivu konteinervežiu, šiek tiek mažesniu nei praėjusį reisą. Laivas buvo remontuojamas Kinijoje. Žino tik tiek, kad ir vėl dirbs Azijoje, greičiausiai plauks į Singapūrą.

Paskutinio reiso metu buvo Amerikoje ir su laivu išplaukė į Aziją. Ten laivas buvo remontuojamas dvi savaites. Paskui tris mėnesius plukdė konteinerius į Indoneziją, Kiniją, Taivaną, Filipinus, Malaiziją, Singapūrą.

„Man atrodo, jeigu reikalavimai dėl kovido bus nebe tokie griežti, mes darbo turėsime dar daugiau. Žinoma, dėl karo Ukrainoje ekonomikos vystymasis šiek tiek lėtėja, bet laivai vis tiek plaukia. Prieš metus trūko konteinerių, visi ieškojo, kur jų rasti“, - pasakojo A. Šaškovas.

REISAI. Vladivostokas, Rusija. 2022-ųjų sausis.

Nuotraukos iš asmeninio archyvo