Jūreivių parengimas - nacionalinio lygmens klausimas?

Penkerius metus šiai mokymo įstaigai vadovaujantis E. Skarbalius norėtų, jog jūrinių profesijų populiarinimas taptų nuoseklia valstybės politika.

„Tam reikalingas kryptingas valstybės institucijų, verslo ir švietimo bendradarbiavimas“, - interviu „Vakarų ekspresui“ sakė vadovas.

Pernai centras turėjo 500 moksleivių. Esate minėjęs, kad jo siekiamybė - 800 moksleivių per metus. Ar ji išliko šiuo sunkiu laikmečių?

Tikslas suburti apie 800 mokinių bendruomenę išlieka. Tam pirmiausia turime užtikrinti, kad toks besimokančiųjų skaičius turėtų šiuolaikišką mokymosi aplinką ir pakankamai erdvės augti, bet tai įvyks ne šiemet.

Kiek centras dabar turi specialybių iš viso?

Šiemet siūlome net 15 profesijų - nuo elektriko, suvirintojo, santechniko, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimas sistemų montuotojo iki jūreivio, motoristo, laivo elektriko, laivo virėjo, laivo stiuardo, jūrų uosto krovinių logisto, laivų korpusų surinkėjo, laivų sistemų ir įrenginių montuotojo. Tai profesijos, kurių šiandien ieško darbdaviai.

Specialistų poreikis buvo dvigubai didesnis, nei jų parengia centras. Ar situacija pasikeitusi?

Taip, specialistų poreikis išlieka labai didelis. Klaipėdos regiono verslo organizacijų atlikta analizė rodo, kad vien šiandien regionui reikia daugiau kaip tūkstančio įvairių sričių specialistų. Didžiausias poreikis išlieka inžinerinėje pramonėje - laivų korpusų surinkėjams, suvirintojams, elektrikams, laivų sistemų montuotojams, taip pat jūrų ir uosto sektoriuje - jūreiviams, stiuardams, motoristams, laivo elektrikams, logistikos specialistams.

Tai aiškiai rodo, kad kvalifikuotų specialistų paklausa vis dar gerokai viršija jų pasiūlą, todėl mūsų absolventai dažnai darbo pasiūlymų sulaukia dar nebaigę mokslų.

Kiek pasistūmėjo sudvejintų specialybių, dingusių prieš 11 metų, reikalai? Vis dar žadama jas grąžinti?

Jau ne vienerius metus keliame problemą, kad atsisakius sudvejintų jūrinių profesijų buvo prarasta dalis jų patrauklumo. Anksčiau jaunuoliai galėjo vienu metu įgyti, pavyzdžiui, jūreivio ir motoristo ar jūreivio ir elektriko kvalifikacijas, tai suteikdavo daugiau galimybių įsidarbinti tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje laivybos rinkoje.

Šiandien matome, kad verslui reikia universalių specialistų, todėl su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei socialiniais partneriais iš esmės esame sutarę dėl minėtų specialybių atnaujinimo. Galutiniai sprendimai dar nepriimti, tačiau tikimės, kad į darbo rinkos poreikius bus atsižvelgta.

Kiek suvirintojų sutinka baigti papildomus kursus ir įgyti dar ir jūreivio specialybę?

Kol laukiame tarpinstitucinių sprendimų atnaujinti jūreivio-suvirintojo specialybę, savo iniciatyva siūlome suvirintojų specialybės besimokantiems įgyti jūreivio kvalifikaciją. Tai nėra masinis pasirinkimas, bet „pirmosios kregždės“ jau tuo pasinaudojo.

Laivo elektriko specialybė tebėra paklausi?

Tai viena paklausiausių jūrinių profesijų mūsų centre. Kuo modernesni tampa laivai, tuo didesnis poreikis specialistams, gebantiems dirbti su elektros, automatikos ir išmaniosiomis laivų sistemomis.

Ar dar nepavyko atgaivinti jūreivio specialybės? Ar surenkamos jų grupės?

Jau keleri metai jūreivių grupės renkamos gerokai vangiau nei kitų jūrinių profesijų. Tuo tarpu laivo stiuardo, laivo elektriko ar motoristo programos kasmet sulaukia didesnio stojančiųjų susidomėjimo. Tai rodo, kad problema nėra susijusi su pačiu jūriniu sektoriumi ar jo patrauklumu. Mūsų nuomone, tai jau ne vien profesinio mokymo, o nacionalinio lygmens klausimas.

Jūrinė tapatybė mūsų visuomenėje vis dar nėra pakankamai stipri. Apie jūrą, jos reikšmę valstybei ir karjeros galimybes jūriniame sektoriuje kalbama per mažai, ypač regionuose, nutolusiuose nuo pajūrio. Jeigu norime turėti stiprią jūrinę ekonomiką, konkurencingą uostą ir užtikrinti kvalifikuotų specialistų rengimą ateityje, jūrinių profesijų populiarinimas turėtų tapti nuoseklia valstybės politika. Tam reikalingas kryptingas valstybės institucijų, verslo ir švietimo bendradarbiavimas.

Ar pavyko atgaivinti laivų sistemų ir įrenginių montuotojų specialybę? Kokios naujovės mokymo programų srityje?

Šiais metais pavyko atgaivinti šią programą. Tai buvo vienas iš mūsų siekių. Šių metų naujiena -  nuo šiol šią programą galima rinktis baigus 10 klasių ir per vienerius metus įgyti laivų sistemų ir įrenginių montuotojo kvalifikaciją. Tokią pačią galimybę turi ir būsimieji laivų korpusų surinkėjai. Šiemet pristatėme svarbią naujovę - nuo šiol ir elektriko profesiją galima rinktis  baigus 10 klasių. Iki šiol ją buvo galima įgyti tik baigus vidurinę mokyklą. Tikime, kad tai padės greičiau parengti rinkai reikalingus specialistus. Mūsų partneris, Vakarų laivų gamyklos grupė, nuolat signalizuoja, kad tokie darbuotojai itin reikalingi - projektų daugėja, plečiasi jų mastas.

Kokios dar naujovės planuojamos, kokie darbai atliekami šiuo metu?

Šie metai Lindenau centrui yra išskirtiniai - vienu metu vyksta daug pokyčių tiek profesinio mokymo, tiek infrastruktūros, tiek bendruomenės gyvenimo srityse.

Projektuojame visiškai naują kryptį - kompozitinių medžiagų iš stiklo ir anglies pluoštų gamybą, kursime šių medžiagų  gamybos bazę. Kompozitinės medžiagos šiandien sparčiai skinasi kelią laivų statyboje, atsinaujinančioje energetikoje, aviacijoje, kol kas daugiausia jos yra susijusios su gynybos pramone, bet vis labiau naudojamos ir civiliniame sektoriuje. Mūsų mokiniai dirbs su modernia įranga - CAD projektavimo programomis, CNC staklėmis, automatiniais pjovimo stalais, autoklavais, naudosis įvairiomis šiuolaikinėmis technologijomis.

Artimiausiu metu planuojame pasirašyti beveik 1,5 mln. eurų vertės Europos Sąjungos finansavimo sutartį, kuri leis pradėti naujų praktinio mokymo bazių kūrimą ir modernizuoti jau veikiančias: atnaujinsime jūreivių, motoristų ir laivo elektrikų praktinio mokymo bazes, įsigysime naujus navigacijos, radarų, laivo elektros įrenginių ir variklių simuliatorius, plėsime atsinaujinančios energetikos mokymo bazę, diegsime pažangias suvirinimo technologijas, įskaitant virtualiosios realybės įrangą. Tai investicijos, kurios leis mūsų mokiniams mokytis dirbti su tokia įranga ir technologijomis, kokios šiandien naudojamos pažangiausiose pramonės ir jūrų sektoriaus įmonėse.

Vyksta intensyvūs centro infrastruktūros gerinimo darbai. Nuo praėjusių metų pradėtas tvarkyti ir rekonstruoti Laivininkų skyriaus pastatas Rambyno gatvėje, kuriame ateityje bus vystomas jūrininkų, uosto specialistų, energetikos, elektros ir automatikos kompetencijų centras. Šiuo metu remontuojamas šio pastato stogas, tvarkomos patalpos, rengiama papildoma projektinė dokumentacija. Baigiamos atnaujinti Inžinerinio skyriaus patalpos Statybininkų prospekte. Gavome finansavimą bendrabučio vėdinimo ir šildymo sistemoms atnaujinti - jos bus modernizuojamos.

Dalyvaujame VRM ir Klaipėdos miesto vykdomoje Priedangų programoje, todėl vykdomi priedangų įrengimo darbai. Esame apskaičiavę, kad vien nuo 2022 metų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, socialinių partnerių ir įstaigos uždirbtų lėšų investicijos į mokymo bazes, infrastruktūrą ir gyvenamąsias erdves viršys 6 mln. eurų.

Dalyvaujame iniciatyvoje profesinį mokymą derinti su privalomąja pradine karo tarnyba - jaunuoliai, pasirinkę tokį profesinį mokymą, tuo pat metu įgytų civilinę specialybę ir atliktų privalomąją pradinę karo tarnybą. Praktika būtų atliekama pagal specialybę kariuomenės ar su gynybos infrastruktūra susijusiuose padaliniuose. Baigę mokslus jaunuoliai galėtų rinktis profesionaliąją karo tarnybą, dirbti gynybos ar civilinėje pramonėje ar paslaugų sferoje ir būti specialistų rezerve.

Mes pokyčius matuojame ne vien statybomis, nauja įranga, naujomis profesijomis. Siekiame, kad Lindenau centras būtų atviras miestui ir jo bendruomenei. Norime, kad centras būtų ne tik vieta, kur įgyjama profesija, bet ir gyva erdvė, kurioje susitinka švietimas, kultūra, bendruomenė ir miestas.

Koks dabar didžiausias jūsų kaip centro vadovo galvos skausmas?

Daugelis mano, kad mokymo centrai vasarą atostogauja. Deja, prieš naujus mokslo metus jėgas kaupia tik mokytojai, o administracijos ir infrastruktūros darbuotojams tai pats intensyviausias metų laikas. Kol mokiniai atostogauja, mes statome, remontuojame, modernizuojame, perkame naują įrangą, ruošiame mokymo bazes ir priimame naujus mokinius.