Jūreivystės mokykla partneriu pasirinko VILNIUS TECH

„Mano, kaip tarybos pirmininko, pozicija nesutampa su mokyklos vadovybės pozicija. Dauguma tarybos narių balsavo už tai, kad LAJM turėtų jungtis prie VILNIUS TECH. Turėjau tam tikrą viziją, kadangi man nepavyko jos įgyvendinti, perleidžiu tą galimybę žmogui, kurio vizija sutaps su LAJM vadovybės.

Nematau prasmės būti toje taryboje, tad atsistatydinu ir iš jos nario pareigų“, - „Vakarų ekspresui“ sakė V. Šileika.

Norėtų, kad būtų savarankiška

V. Šileikos, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento, manymu, pirmiausia ši mokykla turėtų turėti daugiau ambicijų, daryti viską, kad išliktų savarankiška, unikalia ir autonomiška aukštąja mokykla. Jeigu tai nepavyktų, tik tada jai reikėtų jungtis, bet ne prie Vilniaus, o prie Klaipėdos universiteto.

"Tam, kad mokykla galėtų išlikti savarankiška, tektų nueiti sunkų kelią, tai pareikalautų įtempto darbo. Bet nieko nepasiekiamo nėra. Nors kelias ir sunkus, bet jis yra.

Išorinė taryba ir mokyklos vadovybė turėtų rengti planą, kaip LAJM galėtų išlikti savarankiška. Mes, verslo atstovai, galvotume prisidėti tiek specialistų rengimo, tiek mokslinių darbų srityje. Tokia vienintelė šalyje mokymo įstaiga svarbi ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai.

Ar ją prijungsime prie VILNIUS TECH, ar prie Klaipėdos universiteto, studentų skaičius nepasikeis, jeigu nieko nedarysime", - savo nuomonę išdėstė V. Šileika.

Panašiai mano ir kai kurie kiti Klaipėdos verslininkai.

Būtina didinti mokyklos patrauklumą

Priminsime, kad pagal Vyriausybės priimtą nutarimą visos šalies kolegijos iki balandžio turi pateikti savo pozicijų stiprinimo planus. Jūreivystės mokyklos direktorius Vaclavas Stankevičius informavo, kad už tai, jog LAJM stiprinimo planas būtų rengiamas kartu su VILNIUS TECH, balsavo daugelis ne tik mokyklos išorinės tarybos narių, bet praėjusią savaitę už tai balsavo ir LAJM direktoratas, ir akademinė taryba.

„Todėl mes dabar pradedame rengti mūsų švietimo įstaigos stiprinimo planą kartu su Vilniaus universitetu“, - teigė Jūreivystės mokyklos vadovas.

Paklaustas, kodėl LAJM negali likti savarankiška, jis atsakė: "Jau šiemet mes negalėsime priimti studentų savarankiškai. Priėmimas vyks tik per centralizuotą struktūrą LAMA BPO. Nuo 2024 metų norint stoti į tokią aukštąją mokyklą kaip mūsų reikės laikyti tris valstybinius egzaminus, o ne vieną kaip dabar.

Nuo 2024 metų bus nustatytas fiksuotas priėmimo balas, dabar jis tik rekomenduojamas.

Visa tai įvertinę ir tai, kad daug Lietuvos jaunimo išvažiuoja studijuoti į užsienį, matome, kad negalėsime įvykdyti tokių reikalavimų ir padidinti studentų skaičiaus. Todėl mums reikia keistis.

Mes einame prie to, kad Klaipėdoje būtų Lietuvos jūreivystės akademija. Privalome padidinti savo patrauklumą. Dabar LAJM gali studentams pasiūlyti tik profesinio bakalauro diplomą, turime sudaryti jiems galimybes studijuoti magistrantūroje. Mums reikia stipresnio dėstytojų korpuso, nei turime dabar. Norint dėstyti aukštojoje mokykloje, reikia turėti mažiausiai magistro laipsnį.

Jūrinio transporto inžinerijos magistrantūra jau atsirado VILNIUS TECH ir pradeda veikti šiemet nuo vasario.

Mūsų paskutinio kurso studentai jau galės stoti į šią magistrantūrą, ji jiems pritaikyta. Jie galės tęsti studijas ir po 1,5-2 metų grįžti kaip magistrantai dėstyti mūsų akademijoje. Tokiu būdu galėsime stiprinti mūsų dėstytojų korpusą.

Su VILNIUS TECH mes kalbame ir apie doktorantūrą, kad ją baigusieji galėtų vystyti mokslą Jūreivystės akademijoje. Norėdami išsaugoti savo unikalumą, turime kilti į viršų, todėl einame tokiu keliu", - kalbėjo LAJM direktorius.

Kai kurie išorinės tarybos nariai pasisakė už tai, kad LAJM reikia reikalauti išskirtinių sąlygų, kad jai nebūtų taikomas fiksuotas stojamasis balas, kad būtų sumažintas egzaminų skaičius.

„Tokiu atveju kur mes nusirisime? Turime eiti koja kojon su visomis aukštosiomis Lietuvos mokyklomis. Jeigu bus tokios lengvatos, kas stos į Lietuvos jūreivystė akademiją? Tik tie, kurie niekur kitur neįstos?“ - klausia V. Stankevičius.