„Klaipėda“ žiemą treniruosis, kad vasarą dirbtų sklandžiai

Vakarų Baltijos laivų statykloje laivas buvo pastatytas jau liepos pabaigoje, tačiau dar reikėjo sutvarkyti visus jo dokumentus, užregistruoti, gauti leidimus plaukioti, naudoti radijo stotis ir t. t. Be to, teko mokyti naujame laive dirbti įgulą, o, kaip žinia, vasarą keltininkams labai sunkus metas, pats darbymetis. Šiuo metu jau yra apmokyti du kapitonai, kiti dar mokosi. Bendrovės keltų įgulos yra rotuojamos, jų nariai privalo mokėti dirbti visuose keltuose, nors kiekvienas laivas turi ir savo nuolatinę įgulą, kuri jį prižiūri.

Žiemą ruošiasi vasarai

Pasak „Smiltynės perkėlos“ generalinio direktoriaus Mindaugo Čiako, baigiantis lapkričiui labai sumažėja ir automobilių, ir keleivių srautai. Piko mėnesiais, liepą ir rugpjūtį, per parą būdavo perkeliama 4-5 tūkst. automobilių, o dabar - 500-1 000. Srautai sumažėjo 3-4 kartus. „Kadangi mūsų keltai dabar nėra apkrauti, galime daugiau dėmesio skirti naujam laivui. Žinia, pas mus vasarą niekas neatostogauja, mes tai darome nuo spalio iki gegužės“, - sakė „Smiltynės perkėlos“ vadovas.

Taigi naują keltą pradėti intensyviau eksploatuoti dabar būtino poreikio nėra, tačiau tai daroma siekiant išsiaiškinti visus niuansus, kad esant reikalui būtų galima dar ką nors patobulinti. Pasak M. Čiako, dabar labai palankus momentas, nes jeigu vasarą kas nors nutiktų, problemų būtų daugiau. „Norime, kad visos problemėlės kuo greičiau išlįstų, kad iki vasaros naujas laivas būtų maksimaliai parengtas dribti. Stengiamės, kad per savaitę jis dirbtų bent tris dienas“, - sakė „Smiltynės perkėlos“ vadovas.

Šitas keltas didesnis

M. Čiako teigimu, naujasis keltas yra 8 metrais ilgesnis už anuos keltus ir gerokai talpesnis. Jis gali plukdyti 40 lengvųjų automobilių arba 8 sunkiasvorius krovininius automobilius.

Vasarą, esant reikalui, „Klaipėda“ galės pagelbėti ir Senojoje perkėloje. Juo plaukti gali iki 1 000 keleivių, tiek turima ir gelbėjimosi liemenių. Šis laivas labai pravers ateityje, jeigu bus organizuojami dideli renginiai. Dabartinis keleivinis keltas „Nida“ paima 700 keleivių, o krovininiai-keleiviniai keltai „Baltija“, „Neringa“, „Žalgiris“ - tik po 350 keleivių.

„Turėdavome problemų, kai turizmo agentūros užsakydavo keltą ir norėdavo, kad paimtume 6 didžiuosius turistinius autobusus. Negalėdavome to daryti, nes keltai neturėjo tiek gelbėjimosi liemenių. O dabar galėsime paimti net 8 tokius autobusus“, - sakė M. Čiakas.

Naujasis laivas yra maksimaliai pritaikytas negalią turintiems žmonėms. Viskas apskaičiuota taip, kad jie galėtų įvažiuoti su vežimėliais į saloną, specialiai jiems pritaikytas ir WC mazgas. Beje, yra ir mamos su kūdikiu kambarys, kuriame yra vystymo stalas.

Kelte „Klaipėda“ pastebėjome tokį siaurutį „dviračių taką“. Pasirodo, tai pusiau avarinis praėjimas. Anot bendrovės vadovo, jis reikalingas tam, kad nebūtų užstatomi automobiliai ir būtų paliekamas praėjimas.

Naują ir senus skiria 14 metų

Keltas „Klaipėda“ turi du pagrindinius variklius, du dyzelius generatorius. Mašinų skyriuje yra padarytas tunelis, kuriuo galima iš vieno jo skyriaus pereiti į kitą, nereikia eiti per lauką. Kituose keltuose tokio tunelio nėra. „Tai neblogas patobulinimas: ir mechanikams patogu, ir vietos daugiau, nes yra papildomos patalpos“, - sakė Tomas Šniepis, „Smiltynės perkėlos“ laivyno techninės priežiūros vadovas, dalyvavęs atliekant kelto statybos darbus.

„Kad ir kaip būtų, 14 metų skirtumas tarp naujo ir anų keltų labai juntamas: kelto “Klaipėda" jau visai kita kokybė ir visai kitas dizainas. Nepaisant to naujo dizaino ir modernesnės įrangos, sakyčiau, visomis prasmėmis šitas laivas yra geresnis, pati statybos kokybė daug geresnė.

Be abejo, laivo amerikietiški varikliai atitinka aukščiausius gamtosauginius reikalavimus, turi išmetamųjų dujų valymo sistemą. Visa laivo įranga yra nupirkta iš garsiausių pasaulio kompanijų", - negailėjo pagyrų bendrovės laivyno naujokui M. Čiakas.

KELEIVIS. Klaipėdietis Jonas į Smiltynę keliasi dažnai, nes mėgsta ten pasivažinėti dviračiu. „Naujasis keltas pasitaiko ne visada. Jis puikus. Jame kur kas daugiau vietos, erdvės“, - sakė jis.

Jau padarė 500 švartuočių

„Per pusantro mėnesio jau susidraugavau su šiuo laivu, jau padariau 500 švartuočių, apie 250 reisų. Tai naujas laivas, prototipas, nėra serijinės gamybos, tad po truputį šalinami maži nesklandumai. Vėliau mes savo įgytą patirtį perduosime kitoms įguloms“, - „Vakarų ekspresui“ sakė kelto „Klaipėda“ kapitonas Mindaugas Butilkinas, bendrovėje dirbantis jau 15 metus. Jis dalyvavo norinčių dirbti naujame kelte konkurse ir jį laimėjo.

Kapitonas parodė 300 kartų sumažintą kelto „Klaipėda“ modeliuko, kurį jam dovanojo įmonė, nuotrauką. „Nesiskiriu su šiuo laivu ir namuose“, - juokavo M. Butilkinas.

Kapitonas sakė, kad „Klaipėda“, palyginti su kitais keltais, yra manevringesnis lavas, kur kas greičiau sukasi. Jo ir sraigtai, kuriuos pagamino Vokietijos kompanija, kitokie, jie yra tūtose. Kapitonas ir vyr. mechanikas statant naują keltą išsakė ir savo pageidavimų: buvo pakeistas radiolokatorius, švartavimo įrangos išdėstymas.

„Laivo tiltelis šiek tiek didesnis ir jis yra aukščiau nei kituose keltuose. Iš aukščiau geriau matyti, nors dėl to laivo buringumas didesnis. Jis ir valdomas šiek tiek kitaip, ir greitį greičiau ima, ir stabdosi greičiau. Jis turi ledo klasę, nemanau, kad žiemą galėtų kilti kokių nors problemų, nors, žinoma, kai yra ledų, laivams visada sąlygos būna sudėtingesnės ir švartuojantis, ir plaukiant“, - kalbėjo kapitonas Mindaugas.

Jis pasakojo, kad iš pradžių tik pradėjus „Klaipėdai“ plaukioti, ją sveikino locmanai, jie džiaugėsi, kad gali matyti laivą radaruose ne tik kaip tašką. Pasak kapitono, keleiviams vis dar įdomus naujas laivas, jie jį apžiūrinėja, paveiksluojasi.

„ŠOKIŲ SALĖ“. Labai erdvus naujojo kelto denis. Jis 1,5 metro platesnis už senųjų keltų denius.

Investicijų portfelyje - 25 mln. eurų

„Kai kitiems mūsų laivams bus 22-23 metai, juos parduosime ir statysime naujus. Keltai turi būti modernūs, atitikti šiandienos sąlygas. Po 6-8 metų galime Klaipėdoje išvysti dar vieną naują krovininį keltą“, - sakė „Smiltynės perkėlos“ vadovas.

Jo teigimu, įmonė planuoja statyti dar vieną keleivinį keltą ir vėl atidaryti liniją Senoji perkėla-Lietuvos jūrų muziejus. Tolimuose planuose tebėra ir katamaranas.

„Sutvarkėme teritoriją Naujojoje perkėloje, pastatėme naujas kasas. Kasininkės patenkintos, jose šilta. Jų darbo sąlygos žymiai pagerėjo. Mes turime labai daug planų. Ruošiamės statyti ir naują keleivių aptarnavimo pastatą, tikiu, kad jis atsiras po kokių trejų metų. Ketiname įsigyti ir dar vieną keleivinį laivą, tai reikalauja labai didelių investicijų. Šiandien mūsų 3-4 metų investiciniame portfelyje - 25 milijonai eurų. 15 proc. bus įmonės lėšos, o kitos - skolintos, kaip ir perkant “Klaipėdą", - pasakojo įmonės generalinis direktorius.

VERTINIMAS. „Visi mūsų keltai geri, bet šitas geriausias. Pasirūpinta ir įgulos gerove, atsižvelgta į visus mūsų poreikius“, - sako motoristas upeivis Aidas Simpukas.

VADOVAS. Bendrovės generalinis direktorius Mindaugas Čiakas kelto salone. Jame yra 30 sėdimų vietų, o sutalpinti galima gal 150 žmonių. Kėdės yra atlenkiamos. Taip patogu įgulai išvalyti patalpas.

MAŠINŲ SKYRIUJE. Laivas turi du pagrindinius variklius, du dyzelinius generatorius.

„SUSIDRAUGAVO“. „Per pusantro mėnesio jau susidraugavau su šiuo laivu, jau padariau 500 švartuočių, apie 250 reisų“, - sako kelto „Klaipėda“ kapitonas Mindaugas Butilkinas.

DALYVAVO. Tomas Šniepis, „Smiltynės perkėlos“ laivyno techninės priežiūros vadovas, dalyvavo atliekant kelto statybos darbus.

GELBĖJIMOSI liemenės.

Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.