Klaipėdos jūrinė inžinerinė pramonė ieško vietos startuolių pasaulyje

Nors Klaipėda vis dažniau minima kaip galimas Baltijos regiono jūrinių inovacijų centras, realybė išlieka kur kas sudėtingesnė. Miestas turi stiprią pramoninę bazę, vieną svarbiausių uostų regione ir aukštųjų technologijų kompetencijų, tačiau vis dar trūksta aiškios struktūros, kuri šiuos elementus sujungtų į veikiančią sistemą.

Startuolių beveik nėra

„Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė konferencijoje pabrėžė, kad Klaipėda žymiai atsilieka nuo sostinės. „Lietuvoje šiandien veikia daugiau nei 1,1 tūkst. startuolių, o Klaipėdoje - vos apie 20. Jūrinių technologijų srityje jų turime tik penkis“, - teigė ji. Pasak jos, tai rodo sisteminę problemą - mieste trūksta ne tik pačių kūrėjų, bet ir visos aplinkos: mentorių, investuotojų, pirmųjų klientų. „Klaipėdai šiandien labiausiai reikia ne dar vieno projekto, o vientisos sistemos, kurioje talentai, kapitalas ir idėjos veiktų kaip viena grandinė“, - akcentavo G. Verbickaitė.

Valstybė neperka

Konferencijoje ne kartą skambėjo mintis, kad viena svarbiausių grandžių - valstybės vaidmuo. Verslo atstovai pabrėžė, jog Klaipėdoje netrūksta įmonių, galinčių kurti sudėtingus inžinerinius sprendimus - nuo hidrodinamikos iki autonominių sistemų. Tačiau be aiškaus valstybės užsakymo rizikuoti milijoninėmis investicijomis jos nėra linkusios.

AB Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės vadovas Arnoldas Šileika priminė, kad Klaipėdoje jau veikia jūrinis klasteris, jungiantis verslą, mokslą ir technologijas. Jo tikslas - kurti aukštos pridėtinės vertės produktus ir stiprinti mėlynąją ekonomiką. Klasteryje dalyvauja laivų statybos, energetikos, logistikos įmonės bei mokslo institucijos. „Jūrinė pramonė yra globali ir itin imli inovacijoms - nuo dirbtinio intelekto iki robotizuotos gamybos“, - akcentuoja A. Šileika.

Projektas parengtas. Reikalingas sprendimas. Sprendimo nėra.

Jis teigė, kad jo vadovaujama įmonių grupė kartu su partneriais jau prieš trejus metus pradėjo įgyvendinti karinio laivo projektą. Yra pasirašyta ir sutartis su Lietuvos karinėmis jūrų pajėgomis. Parengtas Lietuvos poreikius galintis patenkinti karinio laivo konceptas, tačiau sukurti tokio laivo prototipą būtų galima tik turint Krašto apsaugos ministerijos užsakymą. Be aiškių garantijų, kad laivas bus nupirktas, įmonė tikrai nesiryš investuoti, nes prototipo sukūrimas gali kainuoti apie 200 mln. eurų.

„Projektas parengtas. Reikalingas sprendimas. Sprendimo nėra“, - sako A. Šileika.

Jis teigia, kad toks užsakymas galėtų vystyti vietinės kompanijos kompetencijas, taip pat būtų galima analogiškus laivus eksportuoti, pasiūlyti Latvijai, Estijai. Tačiau panašu, kad ministerijoje labiau linkstama prie to, kad laivai būtų perkami iš užsienio kompanijų.

Taip šalies gynybai skirtos lėšos kurs pridėtinę vertę ne Lietuvoje, o kitose valstybėse.

„Krašto apsaugos sistema tikrai gali suformuoti technologinį, techninį poreikį, jums reikia atkeliauti su gamybiniu, idėjiniu, inovaciniu potencialu, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija galėtų prisidėti prie tokių prototipų sukūrimo“, - konferencijoje sakė LR krašto apsaugos viceministrė Vitalija Zumerienė. Ji akcentavo, kad Lietuvoje daugėja finansinių instrumentų, kurie gali būti panaudoti inovacijų gynybos srityje finansavimui.

Tam per metus skiriami resursai siekia keliasdešimt milijonų eurų. Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvoje jau yra įmonių, kurios nuo nulio per trejus metus pasiekė keliolikos milijonų eurų apyvartas. Tačiau pateikti pavyzdžiai rodo, kad karo pramonėje laukiami nedideli startuoliai, kurių sėkmingas inovacijas vėliau galėtų įsigyti rinkos senbuviai. Tuo tarpu tradicinės ginkluotės gamintojai, tokie kaip karinių laivų statytojai, naujų žaidėjų konkurencija tikrai nėra suinteresuoti.