Klaipėdos uostas: daug ir nerimo, ir vilties

Geopolitinė situacija pernai vienaip ar kitaip paveikė krovą ir Vakarų Europos uostuose: net Roterdame (Nyderlandai) krovinių nedaugėjo. Klaipėda tarp rytinės Baltijos jūros pakrantės uostų išliko savo tradicinėje ketvirtoje vietoje, o konteinerių krovos atžvilgiu net išsiveržė į pirmą vietą aplenkdama Rusijos Sankt Peterburgo uostą.

Vertinant visas aplinkybes, vienintelio Lietuvos uosto rezultatai neblogi, nors ir pasiektas trąšų krovos antirekordas.

Nepaisant sudėtingos situacijos, pernai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija gavo 60 mln. eurų pajamų.

Nors dividendams bus skirti 75 proc. pelno, ji neprašo dotacijų ir nestabdo investicijų.

Būtų galėjęs krauti 50 mln. tonų

Krova Klaipėdos uoste nuo 2012-ųjų kasmet augo po 6,1 proc., išskyrus 2013-uosius. 2020-aisiais buvo pasiektas rekordas - perkrauta 47,7 mln. t. Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako, tais metais galėjo būti krauta beveikt 50 mln. t, tačiau jų pabaigoje prasidėjo įvykiai Baltarusijoje. Tais metais buvo nutrauktas baltarusiškos naftos gabenimas per mūsų uostą.

2021 metų pabaigoje vertinant įvykius Baltarusijoje, nors karas Ukrainoje dar nebuvo prasidėjęs, jau prognozuota, kad 2022-aisiais Klaipėdos uoste bus perkrauta 30-32 mln. tonų krovinių, t. y. 35 proc. mažiau. Tačiau pasiektas geresnis rezultatas - pernai krauta 36 mln. 100 tūkst. t krovinių, nes, pasak A. Latako, buvo atrastos naujos rinkos. Vaizdžiai tariant, Lietuvos uostą išgelbėjo konteineriai. Didele dalimi prie to prisidėjo MSC kompanija, kuri papildomai atidarė kelias okeanines linijas į Lietuvos uostą.

Rezultatus blogino ne vien sankcijos

Visą pernai metų krovos rezultatą pablogino trąšų krova. Priminsime, kad dėl sankcijų Baltarusijai Klaipėdos uostas neteko 11 mln. t kalio trąšų, kurias krovė UAB Birių krovinių terminalas. Tiesa, pernai sausį ir vasario pradžioje jos dar buvo kraunamos, tad galima sakyti, kad 2022-aisiais prarasti tik 9 mln. t trąšų.

Pernai trąšų Lietuvos uoste iš viso perkrauta tik 3 mln. 390 tūkst. t., beveik 80 proc. mažiau nei užpernai. Galima liūdnai pajuokauti, jog tai irgi savotiškas rekordas - nepasiektas net 2013 metų lygis.

Uosto direkcijos vadovo teigimu, tokia menka trąšų krova yra ne vien dėl sankcijų. Apie 6 mėnesius nedirbo trąšų gamybos bendrovė „Lifosa“, gaminanti apie 4 mln. t trąšų per metus. Didelė dalis jos trąšų išvežama per Klaipėdos uostą, per jį įvežama ir žaliava joms. Dėl energetinių kaštų pabrangimo laikinai savo veiklą buvo sustabdžiusi ir kita trąšų gamintoja AB „Achema“.

Kadangi užsidarė Rytų rinkos, ro-ro krovinių Klaipėdos uoste sumažėjo 17 proc., arba daugiau kaip 1 mln. t, nors pirmoje metų pusėje atrodė, kad jų gerokai daugės. Didžiausią dalį jų sudaro į Vokietiją gabenami ro-ro kroviniai - apie 43 proc., ir į Švediją - apie 40 proc.

Paprastai per Klaipėdos uostą išgabenama pusė Lietuvoje užaugintų grūdų derliaus. Pernai jų krauta 3 mln. 180 tūkst. t. Nors jų derlius 2022 metais Lietuvoje buvo didesnis nei užpernai, bet jų krova uoste pernai buvo šiek tiek mažesnė. Manoma, kad grūdų pardavėjai laukė tinkamų kainų.

KONTEINERIAI. Pernai konteinerių krova, palyginti su užpernai, Klaipėdos uoste išaugo 57 proc.

Metai blogi, bet rekordas pasiektas

Netgi esant nepavydėtinoms aplinkybėms pernai Klaipėdos uoste perkrauta 17 proc. daugiau skystųjų krovinių, palyginti su 2021-aisiais, t. y. daugiau kaip 1 mln. tonų, aliejaus krova gerokai viršijo lūkesčius, o generalinių krovinių - apie 10 proc. daugiau.

Džiugina tai, kad ankstesnes pozicijas jau pasiekė naftos krova, artėjanti prie 5 mln. t per metus. Tokių skaičių šioje srityje nebuvo nuo 2013-ųjų. Mat augo importas, benzino gabenimas į Ukrainą. Pasak A. Latako, naftos produktų į šią šalį būtų galima išvežti žymiai daugiau, jeigu būtų galimybė juos pristatyti dideliais kiekiais.

Nors 2022-ieji Klaipėdos uostui nebuvo geriausi metai, tačiau pasiektas visų laikų konteinerių krovos rekordas - dar niekada jame nebuvo perkrauta daugiau kaip 1 mln. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). Konteinerių krova, palyginti su užpernai, išaugo 57 proc. Taigi pagal konteinerių krovą Lietuvos uostas užėmė lyderio pozicijas tarp rytinės Baltijos jūros pakrantės uostų aplenkdamas Rusijos Sankt Peterburgo uostą.

„Mūsų tikslas - neužsiliūliuoti tais skaičiais, užtvirtinti rezultatą ir tada galvoti apie tolesnį augimą. Visi suprantame, kad dabar situacija yra nenuspėjama. Matome, daugėja sankcijų, kurios daro įtaką visiems kroviniams, tarp jų ir konteineriams“, - sakė spaudos konferencijoje Uosto direkcijos vadovas.

Šiandien Klaipėdos uoste yra 17 konteinerių linijų. Maždaug 60 proc. konteinerių rinkos čia valdo MSC kompanija. Paklaustas, ar nėra rizikos, kad kompanija gali pasitraukti iš Lietuvos uosto, A. Latakas atsakė: „Tokia rizika visada yra, o ypač dabar, kai niekas nežino, kaip situacija gali pasikeisti artimiausiu metu. Kol kas jokių pasitraukimo požymių nematyti. Vasario pradžioje turi atplaukti milžiniškas laivas, toks, kaip 400 metrų ilgio konteinervežis “MSC Ingy„, galintis paimti 19 tūkst. 400 TEU, atplaukęs 2018 metų gruodį.“

Šiemet kraus dar mažiau

Šiemet Klaipėdos uosto krova, pasak A. Latako, teoriškai turėtų būti maždaug 1,5 mln. t mažesnė nei 2022-aisiais, nes pernai sausį ir vasarį dar buvo kraunamos kalio trąšos. Šiemet prognozuojama metų krova - apie 34 mln. 300 tūkst. t.

Tikslas - išlaikyti pernai metų krovinių kiekį. Pasak A. Latako, kokie bus šių metų krovos rezultatai, priklausys ir nuo to, kaip vystysis Lietuvos ekonomika, kaip keisis situacija pasaulyje, kada pagerės keliai, vedantys į Ukrainą.

MAŽĖJO. Pernai ro-ro krovinių Klaipėdos uoste, plyginti su užpernai, sumažėjo 17 proc.

Krova mažėjo ir Sankt Peterburge

Didžiausias rytinėje Baltijos jūros pakrantėje išlieka Rusijos Ust-Lugos uostas. Jam priklauso 35 proc. šios rinkos. Pernai krova jame augo beveik 15 mln. t, iki 124 mln. t. Jame buvo perkrauta 7 mln. 500 tūkst. t daugiau trąšų, palyginti su užpernai. Pasak A. Latako, dalis jų buvo baltarusiškos. Trąšų krovos pajėgumai šiame uoste jau išsemti. Turima žinių, kad netoli Ust-Lugos bus pastatytas naujas terminalas, skirtas trąšoms krauti. Kitame Rusijos uoste - Primorske, kuriame kraunama nafta, krova irgi šiek tiek augo. Jam priklauso 16,2 proc. rinkos.

O Sankt Peterburgo uoste krova pernai, palyginti su užpernai, sumažėjo apie 40 proc., nuo 62 mln. t iki 39 mln. t. Į šį uostą keliaudavo daug konteinerių, plataus vartojimo prekių, įrenginių, kuriems buvo pritaikytos sankcijos. Šiam uostui dar priklauso 11 proc. rinkos. Kaliningrade krova mažėjo 22 proc.

Krova tokiuose didžiuosiuose uostuose kaip Hamburgas, Brėmerhafenas irgi sumažėjo. Pasak A. Latako, galbūt tam įtakos turėjo ir Klaipėdos uostas, nes dalis konteinerių, kurie atplukdomi į Klaipėdą, keliauja per šiuos uostus.

Krova neaugo netgi tokiame uoste kaip Roterdamas, kuriame per metus paprastai ji didėdavo dešimtimis milijonų tonų. Pernai jame krauta apie 350 mln. tonų ir labai keitėsi krovinių struktūra: vienų daugėjo, kitų mažėjo.

Klaipėdos uoste krova sumažėjo beveik 21 proc., jam priklauso 10 proc. rytų Baltijos rinkos. Jis galėtų bandyti aplenkti Sankt Peterburgą. Būtingės uoste, kur kraunama nafta, pernai krova šiek tiek augo.

ATSIGAUNA. Naftos produktų krova grįžta į ankstesnes pozicijas - artėja prie 5 mln. t per metus.

Krovą didino anglys

Latvijos Rygos uoste pernai krauta 2 mln. t daugiau krovinių. Jame 5-6 mln. t padidėjo anglių krova. Jos kraunamos ir Ventspilyje. Pastarajame uoste pradėta krauti ir geležies rūda, kurios anksčiau visai nebuvo. Liepojos uoste kraunama labai nedaug krovinių - apie 7 mln. tonų per metus.

Labai išaugo krova Lenkijos Gdansko uoste. Taip atsitiko todėl, kad ši šalis grįžo prie iškastinio kuro. Anglių krova jame, palyginti su užpernai, padidėjo 170 proc.

Gdynėje irgi kraunamos anglys. Beje, Klaipėdos uostas su Gdansku yra pasirašęs supratimo memorandumą. Lietuvos uostas palaikys energetinių krovinių į Lenkiją krovą. Į Klaipėdos uostą buvo įvežta apie 40 tūkst. t anglių, skirtų Lenkijai. Jos kraunamos ne miesto centre, o pietinėje uosto dalyje, išvežamos ir autotransportu, ir geležinkeliu.

Investicijos nestabdomos

2022-aisiais uoste įgyvendinta didelė dalis planuotų infrastruktūros gerinimo projektų stengiantis neprarasti galimybės konkuruoti su kitais uostais.

Baigta rekonstruoti 1-oji krantinė, kuria naudojasi AB „Klaipėdos nafta“. Buvo gilinamas laivybos kanalas, įrengta 1 kilometras 120 metrų naujų krantinių. Investuota 66 mln. eurų.

Melnragės paplūdimiai papildyti smėliu, prie kranto suformuotas sėklius. Mokslininkų manymu, jei to nebūtų buvę padaryta, Pirmojoje Melnragėje būtų nuplauti krantai. Pasak A. Latako, jau didelė dalis smėlio yra išmesta į krantą. Pernai lapkritį atlikus tyrimus nustatyta, kad paplūdimiai paplatėjo iki 21 metro. Uosto direkcijos vadovo teigimu, jeigu ateityje bus iškasta labai švaraus smėlio, paplūdimiai ir toliau bus juo pildomi.

Įgyvendintas socialinis projektas - sutvarkytas Kopgalis. Toliau vyksta bangolaužių rekonstrukcijos ir kanalo gilinimo darbai.

GRŪDAI. Nors grūdų derlius 2022 metais Lietuvoje buvo didesnis nei užpernai, bet jų krova uoste pernai buvo šiek tiek mažesnė.

Ketverių metų investicijos

Per pastaruosius 10 metų į uosto infrastruktūrą buvo investuota 541 mln. eurų, 2023-2026 metais numatyta investuoti apie 301 mln. eurų. Ketverių metų Uosto direkcijos strateginės veiklos planą patvirtino jau nauja Uosto direkcijos stebėtojų taryba.

Bendro naudojimo infrastruktūrai - įplaukos kanalui, bangolaužiams, laivybos kanalo gilinimui iki 15,5 m, kai kurioms krantinėms sutvirtinti, pietiniai uosto daliai - numatyta 113 mln. eurų. Krantinių rekonstrukcijai planuojami 92 mln. eurų. Pernai rekonstruota 1 km 100 metrų krantinių, šiemet planuojama rekonstruoti 1 km 200 m.

Nemažai lėšų numatyta naujoms teritorijoms įrengti, t. y. pietinei uosto daliai išvystyti. Uosto direkcijos vadovo teigimu, pietinėje uosto dalyje tikrai bus įrengtas mažųjų laivų uostelis. Kas bus jo operatorius, direkcija ketina diskutuoti su Klaipėdos savivaldybe.

Pietinėje uosto dalyje bus įgyvendinami keli projektai. Šiuo metu atliekamas poveikio aplinkai vertinimas (PAV), turintis atsakyti į klausimą, kuris iš trijų variantų turi būti pasirinktas iki 2027 metų įsisavinti naują apie 100 ha teritoriją. „Naujų teritorijų atsiradimas sudarys uostui galimybę pritraukti labai didelius žaidėjus. Dabartiniame uoste vietos jiems nebėra“, - sako A. Latakas.

2023 metais Lietuva skelbs tenderį išoriniam jūrinių vėjo elektrinių parkui įrengti Baltijos jūroje. Vienintelei „Klasco“ pateikus paraišką Smeltės pusiasalyje 21 ha teritorijoje įgyvendinamas projektas įrengiant infrastruktūrą, pritaikytą vėjo jėgainių gamybai, surinkimui, sandėliavimui. Šis projektas pareikalaus 27 mln. eurų investicijų.

Į aplinkosaugą per ketverių metų laikotarpį Uosto direkcija numato investuoti 32 mln. eurų.

Ji ketina įrengti stoteles laivams, kad elektra jiems būtų tiekiama iš kranto, kad jie nedegintų kuro uoste. Tikimasi bandomąjį projektą įgyvendinti jau 2023 metais, o jei nepavyktų, - 2024-aisiais. Iššūkių labai daug, reikia atvesti kabelius, pastatyti pastotes.

Uosto direkcija pirks nuotekų ir šiukšlių surinkimo laivą, kuris bus varomas ne iškastiniu kuru, o elektra arba vandeniliu, nori pakeisti locmaninius katerius į tokius, kurie būtų draugiški aplinkai.

INVESTICIJOS. Laivybos kanalas gilinamas iki 15,5 metro.

Šių metų planai

Šiemet Klaipėdos uoste turėtų atsirasti 5G ryšys.

2023 pabaigoje ar 2024 metų pradžioje planuojama jau turėti elektroninį taršos žemėlapį, kuriame bus matoma, kur yra dulkėtos zonos, išmetamos dujos, užterštas oras, triukšmas ir t. t. Dar Uosto direkcija norėtų sukurti tokį patį elektroninį pavojingų krovinių žemėlapį.

Šiemet numatyta apie 60 mln. eurų investicijų. 2023-iųjų gale turėtų būti baigti bangolaužių rekonstrukcijos, kanalo keitimo darbai. Šiemet toliau bus įgyvendinami tęstiniai projektai, kurių dalis bus baigti, o dalis persikels į 2024-uosius.

PROGNOZĖS. Manoma, kad šiemet Klaipėdos uoste bus perkrauta apie 34 mln. tonų krovinių.

Vitos JUREVIČIENĖS ir redakcijos archyvo nuotr.