Klaipėdos uostas: pelnas atsitraukė į antrą planą

„Pagrindinis uostų tikslas - juos vystyti, didinti krovinių apyvartą, o tai įmanoma daryti tik taikos sąlygomis. Prašome Rusijos uostų vadovybių kreiptis į savo šalies vyriausybę, daryti įtaką tam, kad karas Ukrainoje būtų baigtas“, - sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Toks kreipimasis vienbalsiai buvo priimtas praėjusį penktadienį prieš prasidedant Klaipėdos uosto tarybos posėdžiui.

Praėjusį penktadienį buvo kalbama, bet dar nebuvo nuspręsta, ar laivams su Rusijos vėliava bus uždrausta įplaukti į Klaipėdos uostą. Uosto direkcijos vadovo teigimu, šitas sprendimas turėtų būti priimtas europiniu lygiu.

Kiek realiai būtų veiksmingas šitas žingsnis ekonominiu požiūriu, sunku pasakyti, nes Rusija jau seniai vykdo politiką, kad visi jos kroviniai būtų gabenami tik per jos uostus. Ji pasistatė savo uostus, tarp jų ir Ust-Lugą. Tačiau bet kuriuo atveju tai būtų didelis Ukrainos palaikymas.

Praėjusį penktadienį A. Latakas teigė, kad žiūrint į dešimties dienų laivų atplaukimo į Klaipėdos uostą grafiką Rusijos laivų jame nematyti. Jo žiniomis, vienas rusų laivas Lietuvos uoste yra remontuojamas, jis stovi prie krantinės ir negali plaukti.

Šio laivo remontas turi būti baigtas birželį. Pasak Lietuvos laivybos agentų ir ekspeditorių asociacijos prezidento Andriaus Armonaičio, šiomis dienomis Klaipėdos uoste buvo pora rusiškų laivų: vienas remontuojamas, o kitas laukė supjaustymo.

Pasak Uosto direkcijos vadovo, Klaipėdos uoste rusų laivų pastaruoju metu daug nebūdavo. Pernai jų buvo atvykę apie 120, 2020-aisiais - kiek mažiau. Paprastai tai būdavo nedideli laivai, skirti biriems kroviniams plukdyti, dabar jau sankcionuotiems, pvz., geležies rūdai, trąšoms.

Bus priimtas bendras sprendimas

A. Latakas praėjusį ketvirtadienį kalbėjo su Europos jūrų uostų organizacija (ESPO - trumpinys anglų kalba, European Sea Ports Organisation), vienijančios daugiau nei 100 Europos uostų, vadovais. Jie taip pat laukia bendro Europos sprendimo.

Dalykas tas, kad yra daugybė pasaulinių, Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos konvencijų, todėl negalima elgtis taip, kaip kiekvienas uostas sugalvos. „Kuo didesnė įtampa, tuo daugiau tvarkos turi būti. Manau, sprendimas bus priimtas greitu laiku, nes projektai jau yra parengti. Dar nesutariama dėl kai kurių sąlygų ir dalykų“, - aiškino A. Latakas.

Turės įtakos tiekimui ir kainoms

„Vakarų ekspresas“ jau viešino Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Vaidoto Šileikos pasakymą, jog, nepaisydama to, kokios būtų pasekmės, asociacija, kaip ir visas demokratiškas pasaulis, yra prieš karą Ukrainoje ir palaiko iniciatyvą neįleisti rusų laivų į Klaipėdos uostą. Jis nemano, kad dėl to Lietuvos uostas patirtų didesnių iššūkių nei patiria dabar.

Beje, uosto krovos kompanijos, nelaukdamos raginimų vyriausybiniu lygiu, kategoriškai atsisako laivybos kompanijų pasiūlymų Klaipėdoje priimti konteinerius su rusiškais kroviniais.

Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos prezidentas Arnoldas Šileika „Vakarų ekspresui“ sakė, kad laivų statytojai ir remontininkai jokios įtakos dėl draudimo įplaukti į Klaipėdos uostą Rusijos laivams nepajus.

Asociacijos narės šiuo metu Rusijos laivų neremontuoja ir neplanuoja remontuoti. Anksčiau jų turėdavo, bet bendrame užsakymų portfelyje jie sudarydavo labai nedidelį procentą.

A. Šileikos teigimu, remontininkai ir statytojai jokių žaliavų, jokių medžiagų patys iš Rusijos neperka, tad nuostolių tiesiogiai nepatirs ir šioje srityje, nekalbant apie strategines žaliavas, medžiagas arba energijos resursus, kuriuos perka Lietuva, o jie - iš jos.

„Manau, pajusime poveikį medžiagų tiekimo terminų ir kainų atžvilgiu. Kad ir kaip būtų, mes daugiausia metalą perkame iš Danijos įmonės “Dan Still„, bet ji dalį ruošinių įsigydavo tiek Rusijoje, tiek Ukrainoje, tad tai, ko gero, atsilieps ir tiekimo terminams, ir kainoms, kol visos tos logistinės grandinės persiorientuos naujoje realybėje“, - sakė A. Šileika.

Lietuva - rizikinga šalis?

Pasak A. Šilekos, laivų remonto ir statybos įmonės, žinoma, bandys dirbti taip, kaip dirbusios, bet reikia įvertinti tai, kad globali ekonomika pajus visų sprendimų ir suvaržymų pasekmes.

„Geopolitinė situacija, jeigu bus blokuojami Rusijos uostai ar iš jų atplaukiantys laivai, lems krovinių gabenimo iš Rusijos arba į Rusiją sutrikimus, tai turės įtakos visiems. Kils sunkumų, susijusių su metalo produkcijos tiekimo sutrikimais ir kainomis.

Tai juntame jau dabar ir jausime ateityje. Turėsime prie to prisitaikyti“, - sakė Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos prezidentas.

A. Šileikos teigimu, kai kurie laivų remontininkų ir statytojų užsakovai jau pradeda vertinti Lietuvą kaip rizikingą šalį, kurioje gali kilti grėsmė.

„Kai kurie taip ir pasako, kad dėl dabartinės situacijos jie yra priversti rinktis vietinius paslaugos teikėjus. Kiti net nenori važiuoti į Lietuvą, vertindami galimas grėsmes ir rizikas. Tokių pavyzdžių ir faktų turime. Tikrovė yra tokia, todėl nereikia manyti, kad dabartinė situacija mūsų nepalies. Manau, palies visus“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A. Šileika.

„Visi esame vienoje valtyje“

„Nesvarbu, kokie bus mūsų nuostoliai dėl sankcijų, dėl prarastų krovinių, jeigu būsime vieningi, - atsilaikysime. Visi patiriame tą didelį nesaugumo jausmą ir visi esame vienoje valtyje. Pelnas dabar visiškai nebesvarbu.

Taikos sąlygomis jis - motyvuojantis veiksnys, bet dabar kitas laikmetis, kiti prioritetai. Reikia visiems susiburti, o ne tupėti kamputyje ir saugoti savo pelną. Mūsų asociacijos nariai palaiko idėją neįleisti į Klaipėdos uostą Rusijos laivų, mes suprantame, kad visi turime būti vieningi“, - teigė Lietuvos laivybos agentų ir ekspeditorių asociacijos prezidentas A. Armonaitis.

Pasak jo, dėl jau įvestų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai įmonės, asociacijos narės, nukentėjo ir dar nukentės ateityje. "Mūsų verslas susijęs su krovinių gabenimu. Jų srautai mažėja ir tai neišvengiama. Tai vienaip ar kitaip daro įtaką ir jam. Kito kelio nei mūsų valstybės pasirinktas mes neturime. Privalome būti vieningi su Europa.

Ir tai ne vien frazės, tiesiog taip yra. Turime būtinai prisidėti ne tik žodžiais, bet ir darbais, skirti paramą. Yra savanorių, kurie ją gabena tiesiai į Kijevą ir kitus didžiuosius Ukrainos miestus. Verslas gali ir privalo tai daryti. Jeigu pralaimės Ukraina, kiti būsime mes", - sako A. Armonaitis

Iniciatyvą rodo įmonės

Tarp Lietuvos laivybos agentų ir ekspeditorių asociacijos įmonių narių klientų yra ir ukrainiečių. "Kol kas viskas yra sustoję, viskas užblokuota.

Ir iš Klaipėdos uosto niekas negali išvažiuoti į Ukrainą, ir mes negalime nieko gauti iš Ukrainos, nes Baltarusija blokuoja krovinių judėjimą per savo šalį.

Be to, vyksta karo veiksmai. Dabar niekas nieko neveža. Klaipėdos uoste jau yra susikaupę milžiniški tranzitinių krovinių kiekiai.

Be to, pačios įmonės dabar rodo iniciatyvą. Uosto įmonės, tarp jų ir mūsų įmonių grupė, pareiškė, kad su Rusija ir Baltarusija jokių naujų sandorių nebeturės. Nelaukėme mes, kol valstybė tai nurodys daryti ar inicijuos, tiesiog pats verslas tai daro", - kalbėjo asociacijos prezidentas.

Jį mes kalbinome grįžtantį iš Vilniaus, kur nuvežė medicinos priemonių paramą Ukrainai, kurią paruošė jo vadovaujama įmonė.

Laivų agentai bendradarbiaus

Paklaustas, ar Uosto direkcija turėtų galimybę kontroliuoti ir neįsileisti laivų, kurie yra registruoti kitose šalyse, bet priklauso Rusijos kompanijoms, A. Latakas atsakė: „Jai labai sunku būtų tai padaryti. Ji turėtų pasikliauti laivų agentų informacija, nes laivo įvedimą į uostą užsako laivo agentas.

Mes iš jo reikalautume, kad pateiktų visą informaciją apie laivą, kurį norima įvesti į Klaipėdos uostą. Kokios bus sąlygos ES nutarime, kad į Europos uostus nebūtų įleidžiami Rusijos laivai, - ar sprendžiant iš vėliavos, ar atsižvelgiant į laivo savininką, sunku pasakyti. Mes galimybių tai daryti turime, kai bus sprendimas, jas pritaikysime.“

"Rusų laivai nebūtinai plaukioja su Rusijos vėliava. Nereikia apsigauti. Būtina žiūrėti, kas yra savininkas ir galutinis naudos gavėjas turėdamas tą laivą.

Viena Uosto direkcija tų dalykų neišsiaiškins, ji turi dirbti kartu su tais, kurie aptarnauja tuos laivus, t. y. laivų agentais.

Mes tikrai padėsime. Tik bendromis jėgomis galime ko nors pasiekti", - mano A. Armonaitis.

Vyriausybės lygiu

Susisiekimo ministras Marius Skuodis praėjusią savaitę griežtai pasisakė, kad Rusijos laivų neturėtų būti Klaipėdos uoste.

„Laivams su agresoriaus vėliava Klaipėdos uoste vietos nėra ir nebus. Ir taškas“, - teigė susisiekimo ministras M. Skuodis.

„Į uostą įplaukiantis laivas nebus įleistas. Ką tokiu atveju reikėtų daryti, Sakartvelo piliečiai yra gerai pasiūlę“, - šmaikštavo M. Skuodis. Turimas omenyje viešojoje erdvėje pasirodęs vaizdo įrašas, kaip kartvelas laivo kapitono vyr. padėjėjas atsisako bunkeriuoti Rusijos laivą, pasiunčia jį „ant trijų raidžių“ ir pasiūlo toliau plaukti su irklais.

Ar sankcijos bus taikomos ir į Būtingės terminalą atplaukiantiems laivams, ministras kol kas nepatvirtino. Vyriausybė trečiadienį svarstys Susisiekimo ministerijos pasiūlymą neįleisti jokių laivų su Rusijos vėliava ar kitaip siejamų su Maskva į Klaipėdos uostą.

Šiems laivams nebūtų leidžiama nei įplaukti, nei naudotis uosto paslaugomis. Energetikos ministras Dainius Kreivys praėjusį ketvirtadienį pareiškė, kad mažų rusiškų suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinių importas per Klaipėdą nuo ketvirtadienio yra sustabdytas.

Šiuos krovinius iš Rusijos bendrovės „Novatek“ pastaruoju metu pirko tik Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“. Pasak ministro, Lietuva jau šiandien galėtų atsisakyti dujotiekiu iš Rusijos tiekiamų rusiškų dujų, tačiau, jo teigimu, tai pakenktų kitų Baltijos šalių energetiniam saugumui.

„Yra žinoma, kad Europos Komisija ruošia europinio sprendimo projektą. Jeigu europinis sprendimas bus priimtas greitai, tai tada nacionalinio sprendimo čia nereikės. Jeigu dėl jo bus didesnių diskusijų, tai mes, pasiderinę su kaimynais, kaip ir buvo su aviacija, pasiūlysime priimti tą sprendimą greičiau. Esame iš principo jį susiderinę“, - sakė šalies premjerė Ingrida Šimonytė.