Klaipėdos uoste – net septyni rekordai: augo krova, keleivių srautai ir rinkos dalis tarp Baltijos šalių uostų

„Nesvarbu, ar lyja, ar sninga, ar spaudžia šaltis – uostas dirba. Ir 2025-ieji Klaipėdos uostui buvo tikrai geri metai“, – apibendrindamas rezultatus sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Per metus Klaipėdos uoste perkrauta 39 mln. tonų krovinių – net 6 mln. tonų daugiau nei 2023-iaisiais, kai krova buvo smukusi iki 33 mln. tonų.

Pasak uosto vadovo, augimą lėmė ne vien kroviniai, bet ir nuoseklios investicijos į infrastruktūrą, saugumą, technologijas bei aplinkosaugą.

„Septyniose srityse pasiekti rekordiniai rezultatai rodo, kad uostas ieško sprendimų ir galimybių augti net sudėtingomis geopolitinėmis sąlygomis“, – pabrėžia A. Latakas.

Konteineriai – daugiau nei trečdalis visos krovos

Didžiausią proveržį fiksavo konteinerių krova. Šiuo metu konteineriai sudaro daugiau nei trečdalį visos Klaipėdos uosto krovos.

Per metus perkrauta 1,31 mln. TEU (sąlyginių konteinerių) – gerokai daugiau nei ankstesniais metais, kai buvo peržengta 1 mln. TEU riba. Konteinerių krova tonomis išaugo iki 12,9 mln. tonų – tai 29 proc. augimas.

„Matome, kad daugėja pilnų konteinerių, o tai labai svarbu visai uosto ekonomikai“, – pažymi generalinis direktorius.

© Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Rekordiniai metai buvo ir ro-ro kroviniams – keltais į Skandinaviją ir Vokietiją pervežta apie 354 tūkst. transporto priemonių. Prie augimo prisidėjo naujos linijos, dažnesni reisai bei vadinamosios „space charter“ sutartys, kai konkuruojančios laivybos linijos dalijasi krovinių pajėgumais.

Dar vienas ryškus rekordas – iškasenų ir statybinių medžiagų krova. Per metus Klaipėdos uoste perkrauta 2,13 mln. tonų šių krovinių. Tam įtakos turėjo stambūs infrastruktūros projektai Lietuvoje, tokie kaip „Rail Baltica“.

Augo ir keleivių srautai. Klaipėdoje šiemet apsilankė 59 kruiziniai laivai, atgabenę 76 tūkst. keleivių – tai taip pat rekordas. Iš viso per uosto vartus, skaičiuojant ir keltus, atvyko apie 415 tūkst. keleivių.

Klaipėda – lyderė Baltijos šalyse

Palyginti su kitais regiono uostais, Klaipėdos pozicijos akivaizdžiai sustiprėjo. 2024 metais Klaipėdos uosto rinkos dalis Baltijos šalyse siekė apie 39 proc., o 2025-ųjų pabaigoje ji išaugo iki 41 proc.

„Ryga šiek tiek krito, Talinas augo, Ventspilis krito, Liepoja augo, o Klaipėda savo pyrago dalį atsikirto didesnę“, – situaciją apibendrina A. Latakas.

Per pastaruosius metus uosto direkcija investicijoms skyrė apie 60 mln. eurų. Baigti bangolaužių rekonstrukcijos darbai, vykdyti gilinimo projektai, vystoma pietinė uosto dalis, plečiama kruizinė infrastruktūra, diegiami žaliosios energetikos sprendimai.

Uosto vadovas pripažįsta, kad 39 mln. tonų rezultatas buvo netikėtas, tačiau dabar lūkesčiai didesni ir sustoti ties esamais pasiekimais nežadama.

„Jeigu šiemet pavyktų peržengti 40 milijonų tonų krovos ribą, tai būtų labai geras rezultatas Klaipėdos uostui“, – sako A. Latakas.