„Metai iš tikrųjų buvo rekordiniai. Planavome optimistinį scenarijų – apie 5–6 proc. augimą, tačiau faktai parodė visai kitą vaizdą“, – sako „Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius Rimantas Juška.
Per metus terminale perkrauta 824 tūkst. TEU (sąlyginių konteinerių). Tai – beveik 40 proc. augimas, palyginti su ankstesniais metais.
Artėjama prie pajėgumų ribos
Pasak R. Juškos, „Klaipėdos Smeltės“ metinis pajėgumas šiuo metu siekia apie 1,1–1,2 mln. TEU, todėl, išlaikius dabartinius augimo tempus, terminalas per artimiausius kelerius metus gali pasiekti maksimalų apkrovimą.
„Tokiais tempais dar pora metų – ir pajėgumai būtų visiškai užpildyti. Tačiau į ateitį žiūrime optimistiškai“, – teigia vadovas.
Svarbią augimo dalį sudarė Lietuvos importo ir eksporto srautai. Vien per metus Lietuvos rinkos konteinerių apimtys išaugo apie 41 tūkst. TEU, ir šis srautas buvo nukreiptas į „Klaipėdos Smeltę“.
„Šiemet įvyko tikras šuolis – vien per metus pridėjome apie 248 tūkst. TEU. Tai – labai įspūdingas rezultatas“, – sako R. Juška.
Tam prireikė ir vidinių pokyčių – terminalas priėmė apie 54 naujus darbuotojus, juos apmokė ir integravo į augančias veiklas. Šiuo metu terminale dirba beveik 330 darbuotojų.
Laivai nukreipiami į Klaipėdą
Pasak R. Juškos, „Klaipėdos Smeltė“ užsitarnavo patikimo terminalo reputaciją tarptautiniu mastu. Tai lėmė situacijas, kai dėl perkrovimo Vakarų Europos uostuose dalis okeaninių laivų nuspręsdavo krovinius iškrauti Klaipėdoje.
Ne paslaptis, kad okeaninių laivų eilės kai kuriuose didžiuosiuose Europos uostuose susidarė ir dėl darbuotojų streikų. Todėl pernai ne kartą laivybos kompanija MSC priėmė sprendimą didžiuosius okeaninius laivus nukreipti tiesiai į Klaipėdą, o vėliau mažesniais feederiniais laivais krovinius paskirstyti po regioną.
„Būta atvejų, kai laivai, plaukiantys iš Kinijos į Vakarų Europą, dėl užsikimšusių uostų krovinius iškraudavo Klaipėdoje, o vėliau jie buvo išgabenti feederiniais laivais“, – pasakoja jis.
Tokios situacijos, anot vadovo, yra didelis pasitikėjimo ženklas Klaipėdos uostui ir pačiam terminalui.
Krovos greitis
Anot vadovo, terminalas dirba tokiu ritmu, kad vos atplaukęs laivas iš karto statomas prie krantinės krovai.
„Dirbame nevienodu režimu. Būna, kad per savaitę krauname 3 tūkst. TEU, o būna – ir 16 tūkst. TEU. Tokiais atvejais turime mobilizuoti visus turimus darbuotojų resursus“, – sako R. Juška.
Anot jo, „Klaipėdos Smeltė“ priklauso didžiausiai pasaulyje konteinerių pervežimo grupei MSC, valdančiai daugiau kaip 70 terminalų visame pasaulyje. Klaipėdos terminalas šioje grupėje – išskirtinis.
„Pagal vieno krano krovos greitį mes esame numeris vienas visoje grupėje“, – pabrėžia generalinis direktorius.
Vidutiniškai terminale perkraunama apie 120 konteinerių per valandą, o tai leidžia itin greitai aptarnauti didžiuosius okeaninius laivus.
Per kelerius metus „Klaipėdos Smeltė“ iš buvusios žvejybos uosto teritorijos išaugo į strategiškai svarbų konteinerių terminalą.
„Turime didžiulį potencialą ir džiaugiamės, kad „Klaipėdos Smeltė“ tampa vienu svarbiausių Klaipėdos uosto ir visos Lietuvos ekonomikos variklių“, – sako R. Juška.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą